Ukmergės rajono savivaldybės duomenimis, mūsų rajone yra 596 daugiabučiai namai, tačiau 85 iš jų neturi administratoriaus.
Savivaldybės administracijos siekis – kad neadministruojamų daugiabučių per šiuos metus nebeliktų.
Daugiabučių namų priežiūrą koordinuojančio savivaldybės administracijos Turto ir įmonių valdymo skyriaus duomenimis, rajone šiuo metu iš 596-ių daugiabučių namų yra įkurtos 73 bendrijos, sudaryta 91 jungtinės veiklos sutartis, 347 yra administruojami UAB Ukmergės butų ūkio. 85 daugiabučiai nėra pasirinkę nė vienos iš trijų galimų valdymo formų.
Priminsime, kad daugiabučiu laikomas namas, kuriame yra įrengti trys ir daugiau butų ar kitų patalpų.
Skyriaus vedėjo pavaduotoja Agnė Tropikaitė sakė, kad koordinuojant daugiabučių namų administravimą yra daromi patikrinimai. Kasmet sudaromas patikrinimų planas. Kiekvienas daugiabutis tikrinamas kas penkerius metus. Per šiuos metus planuojama patikrinti 100-ą daugiabučių.
Patikrinimas atliekamas pagal nustatytą formą. Tikrinama dokumentacija – ar namas renka kaupiamąsias lėšas, ar surinkti pinigai laikomi atskiroje sąskaitoje, ar yra patvirtintas bendro naudojimo objekto aprašas, ar sudaryta techninės priežiūros, kurią vykdo paslaugos teikėjas, sutartis ir t. t.
Pasak A. Tropikaitės, yra buvęs atvejis, kai bendrijos pirmininkė priemones pirko turguje ir neturėjo tai įrodančių kvitų. Pirmininkė gavo įspėjimą, į patikrinimo aktą buvo įrašyta pastaba su įpareigojimu ateityje išlaidas pagrįsti dokumentais. „Net ir turgaus prekeiviai, vykdantys individualią veiklą ar dirbantys su verslo liudijimais, išrašo dokumentus, kuriuose nurodomi pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai“, – kalbėjo pašnekovė.
Patikrinimo metu taip pat žiūrima, ar dėl namo nebuvo gauta skundų. Pastebima, kad skundai dažniausiai būna susiję su tuo, kad gyventojų netenkina pirmininko veikla.
A.Tropikaitė pasakojo, kad dauguma bendrijų dokumentaciją veda tvarkingai. Dažniausiai nustatomi trūkumai – bendrija nerenka kaupiamųjų lėšų ar neturi bendro naudojimo objekto aprašo. Vienkartiniai atvejai – kai bendrija neteisingai vykdo pirkimus.
Turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos teigimu, daugiau problemų kyla su tais daugiabučiais namais, kurie būna sudarę jungtinės veiklos sutartį. Pastebima, kad šiuo sprendimu dažnai siekiama išvengti UAB Ukmergės butų ūkio administravimo paslaugos, kuri yra mokama, tačiau tikrinant taip pat dažnai paaiškėja, kad be šios paslaugos namo dokumentacija nevedama visai ar vedama netvarkingai. „Kai patikriname, tada susitvarko, nes už pareigų nevykdymą yra numatytos baudos“, – sakė A. Tropikaitė.
Pasidomėjus, kaip sprendžiamas namų, kurie visai neadministruojami, klausimas, informavo, kad pernai buvusio administracijos direktoriaus, dabar savivaldybės mero, Dariaus Varno nurodymu, vadovaujantis teisės aktais pradėta intensyviai skatinti tokių daugiabučių namų gyventojus priimti sprendimus dėl administravimo. Pirmiausia siunčiamas laiškas su raginimu per nustatytą terminą, kuris yra pusantro mėnesio, sušaukti bendraturčių susirinkimą ir priimti sprendimą. „Jeigu suėjus terminui jokio atgalinio ryšio nesulaukiame, tikriname duomenis Registrų centre, koks yra sprendimas. Jei matome, kad jokio Registrų centro įrašo nėra, namui automatiškai priskiriamas administratorius. Ukmergėje nėra pasirinkimo, tokią paslaugą teikia vienintelė įmonė – Ukmergės butų ūkis“, – sakė A. Tropikaitė.
UAB Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis paaiškino, kuo skiriasi visos trys daugiabučių namų valdymo formos.
Pirmoji – kai daugiabučio namo butų savininkai įsteigia bendriją, visuotiniame narių susirinkime pasitvirtina įstatus, išsirenka pirmininką ir kitus valdymo organus, kurie yra atsakingi už namo administravimą.
Antroji – jungtinė veikla, kai daugiabučio namo butų savininkai išrenka vieną asmenį, kuris Registrų centre privalo užsiregistruoti kaip namo atstovas. Jis tampa atsakingu už namo administravimą.
Namo atstovas turi administruoti dokumentus, pildyti žurnalus, organizuoti technines apžiūras, kurias atlikti gali tik atestuoti specialistai, ir vykdyti visas kitas numatytas pareigas.
„Nepriklausomai nuo valdymo formos, visiems dalyviams galioja tie patys reikalavimai. Nesvarbu, ar juridinis asmuo (bendrija), ar fizinis (namo atstovas) – neša tokią pačią atsakomybę“, – sakė R. Baltaduonis.
Trečioji – kai administruoja gyventojų pasirinkta paslaugą teikianti įmonė. Mūsų rajone tai – Ukmergės butų ūkis. „Gyventojams nepasirinkus jokios valdymo formos, savivaldybė paskiria administratorių, nes tai numato teisės aktai“, – paaiškino bendrovės direktorius.
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą, išlaikymą reglamentuoja Civilinis kodeksas (4.82–4.85 straipsniai), 2019 metais patvirtintas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymas bei kiti dokumentai.
Pasak R. Baltaduonio, kaimų kai kurių daugiabučių namų gyventojai nuo senų laikų įpratę rūpintis tik sau priklausančiu turtu. „Dažnai prakiuręs stogas būna viršutinio aukšto, o užsikimšusi kanalizacija – pirmojo aukšto gyventojų reikalas. Taip neturėtų būti. Bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, stogas, sienos, pamatai, inžineriniai įrenginiai ir yra bendras turtas, kurio priežiūra turi rūpintis visų butų savininkai.“ Civilinis kodeksas numato, kad visi savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, reikalingas namui išlaikyti.
Kita problema, kad gyventojai nepratę kaupti lėšų. Vis dar gajus mąstymas – „kai reikės, susimesim“. Tačiau, kai iškyla problema, paaiškėja, kad „mestis“ gyventojai neturi iš ko, o bendrai sukauptų lėšų taip pat nėra. Administratorius tam ir reikalingas, kad taip nenutiktų.
