Ne visi vairuotojai geba tinkamai elgtis, važiuojamojoje kelio dalyje sutikę transporto priemones su įjungtais švyturėliais, ir dėl šios priežasties neretai įvyksta eismo nelaimės.
Naudotis įjungtais mėlynais arba raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pagal Kelių eismo taisykles, galima tuomet, kai tam yra išduotas specialus leidimas. Šie švyturėliai naudojami, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimus asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis.
„Jei specialioji transporto priemonė važiuoja tik su įjungtais švyturėliais arba garsiniu signalu – sustoti ir duoti kelio nereikia, tačiau jei ji įjungia ir garsinį signalą, ir švyturėlius, vairuotojai turėtų praleisti specialiosios paskirties transporto priemones. Sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o jei įmanoma – ir kelkraštyje. Tai ypač svarbu šviesoforu reguliuojamose sankryžose. Kartais vairuotojai degantį žalią šviesoforo signalą laiko leidimu važiuoti, nežiūrint to, jog specialusis transportas signalizuoja. Tai kartais baigiasi nemaloniais susidūrimais“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Vairuotojams svarbu žinoti ir kitą taisyklę, nustatančią jų elgesį keturių eismo juostų kelyje. „Jame sustoti privalo ir ta pačia kryptimi važiuojantys, ir priešpriešais važiuojantys automobiliai. Jeigu važiuojama keliu su skiriamąja juosta, sustoti privalu tik ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tačiau važiuojantiems priešinga kryptimi išlieka sąlyga duoti kelią“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad didelė dalis vairuotojų į specialiosios paskirties transporto priemones sureaguoja per vėlai, todėl įvyksta draudžiamieji įvykiai.
„Draudžiamųjų įvykių scenarijus, įvykus eismo nelaimei, dažnai parodo vairuotojų atidumo stoką. Dažniausiai susidūrimai įvyksta kitai transporto priemonei persirikiuojant į kitą eismo juostą arba bandant staiga sustoti. Tuomet subraižomi, įlenkiami ar kitaip nukečia automobilių šonai. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyviausias. Žinodami, kad privalo duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms, vairuotojai kartais reaguoja impulsyviai ir atidžiai neapžiūrėję aplinkos „metasi“ į kelkraštį. Būtina prisiminti, kad manevruoti privalu atsargiai, laikantis saugaus eismo principų, nes stengiantis išvengti vieno eismo įvykio gali įvykti kitas“, – kalba draudikė.
Skubėdami į pagalbą specialiosios paskirties automobiliai neretai patys patenka į bėdą. Antai, greitosios pagalbos automobilio priekinė dalis paniro į potvynio išplautą vandens pilną pralaidą. Šio įvykio nuostoliams atlyginti rezervavome 30 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovės atstovė sako, kad nuo 2020 metų už į eismo įvykius patekusių ar juos sukėlusių specialios paskirties transporto priemonių žalas išmokėta 55 tūkst. eurų.
Kelyje patariama nepasikliauti atsitiktinumais, o būti budriems stebint aplinką ir atsisakant transporto priemonėje vairavimą blaškančių pašalinių veiklų bei garsų.
UŽ inf.
