Sinoptikų duomenimis, gegužę mūsų rajone iškrito tik bemaž penktadalis šiam laikotarpiui įprasto kritulių kiekio. Užsitęsus sausiems orams ūkininkai, daržininkai, sodininkai skundžiasi dėl nykstančių augalų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojų paprašėme pakomentuoti gegužės mėnesio duomenis ir kokios numatomos prognozės birželiui. Atsakymą parengė tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas ir meteorologė-klimatologė Justina Kazlauskienė.
„Šiuo metu Ukmergės rajonui stichinė sausra negresia, tačiau mažesnis kritulių kiekis, kaip ir kituose šalies rajonuose, fiksuojamas jau nuo balandžio mėnesio. Balandį Ukmergės automatinės meteorologijos stoties duomenimis iškrito 25 proc. mažiau kritulių nei įprastai.
Gegužę kritulių stygius buvo dar didesnis – iškrito kiek daugiau nei penktadalis įprastai iškrentančio kritulių kiekio. Nemažai žalos ūkininkams pridarė ir šalnos, fiksuotos balandį, gegužę ir net birželio pradžioje“, – sakė specialistai.
Tarnybos duomenimis, paskutinė stichinė sausra Ukmergės rajone buvo 2019 m. gegužę.
Deja, gerų žinių sinoptikai neturi – Ukmergės rajonas šią savaitę lietaus nesulauks, taip pat didelė tikimybė, kad lietaus nebus ir kitos savaitės pirmoje pusėje.
„Tolimesnių prognozių pateikti negalime, nes birželis dar tik prasidėjo, o prognozės antrai birželio mėnesio pusei, pasikeitus cirkuliacijai bei oro srauto kryptims, gali labai stipriai pasikeisti“, – komentavo specialistai.
Jų teigimu, palyginti tikslios prognozės yra iki 3 parų, vėliau jų pasitvirtinimas su kiekviena diena mažėja, kol lieka tik tendencijų prognozės, ar bus šilčiau, vėsiau, ar drėgniau, sausiau. „Prognozių pasitvirtinimas mažėja priklausomai nuo procesų stabilumo. Šiuo metu procesai gana stabilūs, todėl prognozės patikimumas ilgesnis.“
Pagal Europos vidutinės trukmės prognozių centro ilgalaikių prognozių duomenis, mūsų šalyje sausesni už normą orai prognozuojami ir antroje birželio pusėje.
Tačiau tokios ilgalaikės prognozės dar nėra pakankamai patikimos, užtektų cirkuliacijos pasikeitimo ir prognozė galėtų pasikeisti drastiškai.
„Kalbant apie ruošimąsi sausrai, visada reikėtų pagalvoti apie blogiausią scenarijų ir turėti planą, ką blogiausiu atveju daryti. Esant sausiems orams, sprendimo būdas yra laistymas.
Vykstant klimato kaitai dažniau pasitaiko sausieji periodai, karščio bangos ir panašiai, orai ekstremalėja, todėl žmonėms belieka prisitaikyti arba atsiduoti gamtos „malonei“, – komentavo specialistai.
Pasižvalgius po meteorologinius rekordus Lietuvoje matyti, kad Ukmergėje 1964 m. buvo užfiksuotas mažiausias šalyje metinis kritulių kiekis – 355,7 mm. 1984 m. balandžio 17-ąją buvo užfiksuota mažiausia santykinė drėgmė, siekusi vos 13 proc. Ar tai rodo, kad Ukmergėje klimatas sausesnis nei kitose savivaldybėse?
Pasirodo, minėti rekordai nieko neatspindi, nes tai yra vieną kartą užfiksuota ekstremali reikšmė. O regionų sausringumą bei drėgnumą, šiltumą ar vėsumą nurodo daugiamečiai duomenys.
Šiais metais sausringumu Ukmergės rajonas nėra išskirtinis, taip pat labai sausa yra ir kituose šalies regionuose.
Sausėja miškai
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sakė, kad dėl sausros didėja gaisrų rizika. Šiuo metu nuo jų gelbėja tai, kad jau yra sužėlusi žolė ir tai, kad dabar nėra nei grybavimo, nei uogavimo sezonas. „Žmonės lankosi miškuose įrengtuose keliuose ar poilsio takuose, bet gilyn neina“, – sakė V. Šalčiūnas.
Šiemet iki vasaros pradžios kilo vienas gaisras miške, tačiau tai nebuvo miško gaisras, o užsidegė miške įrengtas darbuotojų namelis bei greta stovėjęs mikroautobusas. Gaisro metu išdegė miško paklotė aplink degusius objektus. Tikrų miško gaisrų kol kas nebuvo. Tačiau padalinio vadovas prisimena, kad ankstesniais metais per sausras miško gaisrų kildavo. Du didžiausi gaisrai, nuniokoję didžiausius plotus, kilo 1997-aisiais ir 1999-aisiais, kai degė aukštapelkės.
Padalinio miško apsaugos specialistas Evaldas Aštrauskas atkreipė dėmesį, kad labiausiai sausra paveikė eglynus ir pušynus, kurie rajone sudaro nemenką visų rūšių medžių dalį. Eglynų plotas regioniniame padalinyje apima 11 542 ha arba 31,8 proc. Šių miškų gaisringumo klasė itin aukšta ir, pasak specialisto, artėja prie penktos kategorijos. „Jei sausra dar tęsis savaitę ar dvi, bus pasiekta aukščiausia – penkta gaisringumo kategorija. Tada kreipsimės į rajono savivaldybę dėl miškų lankymo apribojimo“, – sakė E. Aštrauskas.
Prognozuoja mažesnį derlių
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sakė, kad sausros žala matoma jau dabar.
„Kokia ji bus šiuo metu tiksliai prognozuoti dar sunku, bet žala jau matoma akivaizdžiai“, – kalbėjo vedėjas.
Jo žiniomis, rajono ūkininkai, besiverčiantys gyvulininkyste, jau doroja pašarus, ruošia šieną žiemai. Matyti, kad dėl sausros nėra masės. Ji siekia apie 50 proc. pernykštės. „Tiesa, ir patys gyvulininkystės ūkiai rajone apnykę, jų nėra daug“, – sakė S. Stimburys.
Kalbant apie augalininkystės ūkius, anot skyriaus vedėjo, jau viešai skaičiuojama, kad šiųmetis javų derlius apie 30 proc. bus mažesnis.
„Sausame dirvožemyje augalui nėra kaip maitintis, šaknys negauna drėgmės, dėl to neįsisavina medžiagų. Kitų priemonių nėra. Per lapus neprimaitinsime augalų“, – kalbėjo S. Stimburys.
Vedėjas atkreipė dėmesį, kad dėl sausros augalai ne tik nesimaitina, bet ir dažniau serga. „Augalai nusilpę. Ūkininkai patiria papildomas išlaidas kovai su ligomis, kurių yra visas spektras. Dėl ligų sunyksta augalo lapai, nebevyksta fotosintezė ir augalas nebeaugina grūdų“, – pasakojo S. Stimburys. Pasak jo, ligos reikalauja papildomų investicijų – 30–40 eurų į kiekvieną hektarą. Laukai per sezoną purškiami keletą kartų.
„Dar vienas aspektas – trąšos ūkiuose pirktos kainų pakilimo metu, o naujo derliaus supirkimo kainos šiuo metu yra žemumose“, – sakė vedėjas. Ūkininkams esą bus sudėtinga padengti kaštus, įdėtus į derliaus auginimą – gali būti ir bankrotų. „Ūkininkams, kurie neturėjo apyvartinių lėšų ir trąšoms bei cheminėms priemonėms kovai su ligomis įsigyti ėmė paskolas, įdėtos sąnaudos galimai neatsipirks“, – svarstė S. Stimburys.
Ekologiniai ūkiai, nors ir nedaro investicijų į chemines priemones, gauna žymiai mažesnį derlių. „Augalai – rapsai, javai – nėra subujoję. Jaučia, kad nėra drėgmės ir skuba brandinti sėklas, nors patys dar nėra visiškai fiziškai išsivystę. Javai šiemet išaugino varpas neįprastai anksti. Dėl tokios skubos nėra galimybių išauginti gero derliaus – užmezga mažiau sėklų, grūdų“, – aiškino situaciją S. Stimburys.
Vedėjo pastebėjimu, daržininkystės ūkius labiausiai pažeidė šalnos, tačiau augalai vargsta ir dėl sausros. Taigi sausra smogia visiems. Sakė, jei bus pasiekti stichinės sausros rodikliai, žalai kompensuoti yra numatyti paramos mechanizmai. Europos Sąjungos bendrija vykdo bendrą žemės ūkio politiką – siekiant, kad ūkiai nebankrutuotų, jiems teikiama pagalba. Kol kas, nors sausra daro savo, šie rodikliai pagal ekstremalių situacijų vertinimo metodiką, nepasiekti.
