Šešioms Ukmergės mokykloms dalyvaujant Tūkstantmečio mokyklų programoje, rajono švietimo sistema sulauks per 2 mln. 800 tūkst. eurų investicijų.
Pristatant programą visuomenei vienu didžiausiu jos įgyvendinimo iššūkiu įvardyti laukiantys pirkimai.
Pristatymas surengtas reaguojant į programos puolimą viešojoje erdvėje, teigiant, kad ji ne mažina, o dar labiau didina atskirtį dėl galimybių. Esą programoje dalyvauti ir gauti investicijas gali ne visos mokyklos, o tik atitinkančios kriterijus. Pristatymu siekta paneigti šią teoriją, parodant konkrečius pavyzdžius, kas suplanuota Ukmergėje, kuo tai bus naudinga ne tik dalyvaujančioms, bet ir visoms rajono mokykloms. Pabrėžiama, kad programos tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, sukuriant kokybiškas integralias ugdymosi sąlygas kiekvienoje savivaldybėje.
Ukmergės plano stiprybės
Programą Ukmergėje pristatė programos konsultantės Rūta Petrylaitė, Eglė Paulauskienė ir Urtė Sabutytė.
R.Petrylaitė nurodė keturias mokyklų veiklos tobulinimo sritis – tai lyderystė, kultūrinis, įtraukusis ir STEAM ugdymas. Lyderystė orientuota į mikroklimato, emocinės ugdymo aplinkos kūrimą. Kultūrinis ugdymas grindžiamas bendradarbiavimu su kultūros ir meno sektoriais. Įtraukusis ugdymas užtikrina neįgaliųjų galimybes ir jų lygiavertį dalyvavimą bendroje ugdymo sistemoje. STEAM ugdymas apima gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslus, taikant mokymąsi per patirtį.
Programa turi būti įgyvendinama principu, kuris užtikrintų bendradarbiavimą ir dalijimąsi ištekliais tarp mokyklų.
Sprendimus dėl mokyklų dalyvavimo, problemų išsikėlimo, veiklų plano ir lėšų paskirstymo priima savivaldybės.
Konsultantė pastebėjo, kad didžioji dalis lėšų tenka minkštosioms veikloms, kiek mažesnė – priemonėms ir infrastruktūrai. Taigi pinigai bus investuojami ne vien tik į sienas, bet ir į žmones – specialistus bei mokinius.
R.Petrylaitė išskyrė Ukmergės parengto plano stiprybes. Pažymėjo, kad tai – komandinis darbas.
Visos mokyklos – tinkle
Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas priminė, kad dar iki Tūkstantmečio mokyklų programos mūsų rajone švietimo veikla buvo grindžiama vizija „Ukmergė moka mokytis. Ukmergės švietimas: koja kojon“, skatinančia kompetencijų didinimą ir tinklaveiką tarp mokyklų. Vykdyti projektai mokymosi aplinkai modernizuoti, kompetencijoms didinti.
Vedėjas priminė, kad rajono švietimiečiai pažangos planą pradėjo kurti vieni pirmųjų Lietuvoje. Dalyvaujančių mokyklų vadovai šiam darbui rinkosi kiekvieną pirmadienį.
Atkreipė dėmesį, kad programoje dalyvaujančiose mokyklose mokosi 80 proc. rajono mokinių. Rajone veikia 14 bendrojo lavinimo įstaigų ir visos jos bus tinkle. Kad principas veiktų, rengiant planą buvo numatytas konkrečių mokyklų bendradarbiavimas, apibrėžtas skaičiais – kiek kartų, kokias veiklas vykdys.
Tarp programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių mokyklų sudarytos bendradarbystės poros. Senamiesčio progimnazija dirbs su Deltuvos pagrindine mokykla ir Veprių mokykla-daugiafunkciu centru, Dukstynos pagrindinė – su Vidiškių pagrindine mokykla, Užupio pagrindinė – su Siesikų pagrindine mokykla, „Šilo“ progimnazija – su Pašilės progimnazija, Antano Smetonos gimnazija – su Taujėnų gimnazija, Jono Basanavičiaus gimnazija – su Želvos gimnazija.
Didžiausiomis rajono spragomis įvardijo pasenusias laboratorijas, mažą veiklų, susijusių su inžinerijos, technologijų, gamtos ir matematikos mokslais, procentą, psichologų trūkumą.
Įgyvendinus programą Ukmergės mokyklose bus įrengtos 6 laboratorijos, 6 kupolai, tylos kabinos, pojūčių kambariai, bus įsigyti plačiaformačiai ir 3D spausdintuvai, audiogidai, lazeriai, robotikos technologijos ir daugybė kitų priemonių, kurių poreikį mokyklos nusimatys pačios.
Tikslinė grupė programoje – ir suaugusieji. Pedagogai vyks į stažuotes Suomijoje, Estijoje.
Programos partneriai – „Ryto“ specialioji mokykla, kuri taps regioniniu centru, kraštotyros muziejus, kultūros centras, Meno mokykla, Technologijų ir verslo mokykla, Švietimo pagalbos tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras, „Rotary“ ir „Lions“ klubai, Panevėžio švietimo centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus TECH.
Mokyklos, vykdydamos savo veiklą, turi vadovautis universalaus dizaino principu – sukurti tokią aplinką, kuria galėtų naudotis visi vaikai, įtraukiant ir turinčius specialiųjų poreikių.
Pateikė pavyzdžius
Kiekviena programoje dalyvaujanti mokykla pateikė po suplanuoto veiklos pagerinimo pavyzdį.
Senamiesčio progimnazijoje, šiuo metu nenaudojamame pastate, bus įrengtas technologijų kabinetas su modernia įranga.
Dukstynos pagrindinėje mokykloje bus įgyta pedagogų kvalifikacija taikyti skirtingas skaitymo strategijas, kad tekstą suvoktų kiekvienas vaikas.
Jono Basanavičiaus gimnazijoje bus sukurta kalbų laboratorija, įsteigta automatinė fotostudija, kurioje patirtimi su mokiniais dalysis fotografijos profesionalai.
Užupio pagrindinėje mokykloje gamtos mokslų vaikai mokysis per patirtį, naudodamiesi modernia laboratorija.
Antano Smetonos gimnazija pristatė būsimas eksperimentavimo galimybes. Įstaigos teritorijoje, dviejuose moduliniuose nameliuose, bus įrengta mokslų laboratorija ir technologijų kabinetas.
„Šilo“ progimnazijos teritorijoje priešmokyklinukams ir pradinukams bus įrengta interaktyvi žaidimų aikštelė, leidžianti ne tik žaisti, bet ir mokytis. Mokiniai galės džiaugtis muzikos pamokomis kupole.
Įgyvendinimo iššūkiai
Visoms programoje dalyvaujančioms rajono mokykloms numatyta lėšų dalis labai panaši – nuo 449 iki 488 tūkst. eurų.
Pirmasis laukiantis iššūkis – pirkimų vykdymas. Planuojama 80 skirtingų pirkimų. Kiekvienam jų reikės paruošti techninę specifikaciją, dokumentus, skelbti konkursus. Prieš vykdant kai kuriuos pirkimus, prireiks ir statybos, inžinerijos specialistų konsultacijų.
Pasiteiravus, ar laboratorijos bei jų įranga bus išnaudojamos 100 proc., kas tai užtikrins, ar rajono pedagogai yra pasiruošę dirbti su moderniomis technologijomis, V. Kalinas sakė, kad yra planuojamas intensyvus laboratorijų užimtumas.
Bet kita ko, bus įsteigtos laborantų pareigybės. Laborantai bus parengti dirbti su modernia įranga bei priemonėmis. Jie galės konsultuoti ne tik mokinius, bet ir pedagogus. Juos planuojama įdarbinti nuo rugsėjo ir pirmiausia apmokyti.
Programą šalyje koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Europos socialinio fondo agentūra.
