Ukmergės rajono savivaldybės taryba patvirtino kompensavimo už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas tvarką.
Ji sudaro galimybę įrengti būstą, neįrengiant jam priskirtos automobilio stovėjimo vietos, ir naudotis viešąja infrastruktūra.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas paaiškino, kaip ši tvarka veiks.
Pagal galiojančius statybos reglamento nuostatus, bet koks statytojas, fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęs seną ar statydamas naują pastatą ir norėdamas jame įrengti gyvenamuosius būstus privalo įrengti ir automobilių stovėjimo vietas kiekvienam būstui. Tačiau dažnai mieste susiduriama su žemės ploto trūkumo problema, ypač senamiestyje. Prie jau esamų pastatų žemės sklypai yra nepakankamo dydžio, kad statytojas išpildytų statybų reglamento reikalavimus. Tai užkerta kelią ir gyvenamųjų būstų, skirtų gyventi nuolat arba nuomoti, pavyzdžiui, viešbučių, įrengimui.
Savivaldybės tarybai patvirtinus naująją tvarką, atsiranda galimybė neįrengti automobilio stovėjimo vietos ir, sumokėjus nustatyto dydžio kompensaciją, būsto gyventojui naudotis savivaldybės prižiūrima viešąja infrastruktūra.
Pavyzdžiui, norint įrengti 6 gyvenamuosius būstus, reikia įrengti ir tiek pat parkavimo vietų, tačiau senamiestyje tai neįmanoma. Tvarka leidžia privalomų įrengti vietų skaičių sumažinti iki dviejų, už neįrengtas vietas sumokant kompensaciją.
Balžekas atkreipė dėmesį, kad mieste yra skirtingų kategorijų teritorijos, o kompensavimas taikomas ne visose. Tikimasi, kad šios tvarkos patvirtinimas paskatins statytojus investuoti į gyvenamųjų būstų ar viešbučių įkūrimą būtent senamiestyje.
Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu. Vadovaujantis juo, miesto teritorija suskirstoma į tris zonas.
Pirmai zonai (senojo miesto vieta) nustatytas koeficientas – 0,25, antrai zonai (senamiesčio; konversijos ir rekreacijos) – 0,50, trečiai (senamiesčio apsaugos zona) – 0,75.
Norint sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) senamiesčio ir senamiesčio apsaugos zonose, reglamentas leidžia tai daryti ne didesne nei 0,25 koeficiento reikšme, už kiekvieną statinio neįrengtą automobilių stovėjimo vietą mokant kompensaciją.
Statytojas, nustatęs, kad statiniui dėl fizinių sąlygų nebuvimo trūksta reikalingų automobilių stovėjimo vietų, sudaro su savivaldybe sutartį.
Kompensacijos dydis už vieną automobilio stovėjimo vietą, dėl kurios sudaryta sutartis, senamiestyje yra 1 500 Eur, konversijos ir rekreacijos zonoje – 2 000 Eur, senamiesčio apsaugos zonoje – 2 500 Eur. O pirmoje zonoje (senojo miesto vieta) automobilių stovėjimo vietų skaičius nemažinamas.
Sumokėta kompensacija nesuteikia statytojui nuosavybės ar valdymo teisių į įrengtą bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelę – gali naudotis ja bendra tvarka.
Kompensacija mokama vieną kartą iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Apraše numatyta, kad sukauptos lėšos bus panaudojamos gatvių infrastruktūros naudojimui, priežiūrai ir tvarkymui.
