Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina moksleivius atsakingai rinktis antrąją užsienio kalbą, o savivaldybes – populiarinti Europos Sąjungos (ES) bendrijai priklausančių šalių kalbų mokymąsi. Tačiau kol kas antrosios kalbos pasirinkimo tendencijos mūsų rajone akivaizdžios: populiariausia – rusų.
Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas informavo, kad, renkantis antrąją užsienio kalbą, rajono moksleiviai šiuo metu gali rinktis iš rusų, vokiečių ir prancūzų.
Tačiau ateityje situacija galėtų keistis – svajojama, kad atsirastų net ir japonų kalbos pasirinkimo galimybė.
Pasak vedėjo, raginimas vietoje rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, rinktis ES kalbas šiandien yra rekomendacinio pobūdžio, tad kalbos mokymas nebus nutrauktas. „Su ministerijos kvietimu rajono švietimo bendruomenė supažindinta, tačiau šuolių nedarysime“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Šio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Krikštaponienė pateikė duomenis apie tendencijas, renkantis antrąją užsienio kalbą. Iš jų matyti, kad 5–8 klasių grupėje 894 mokiniai yra pasirinkę rusų kalbą, 103 – vokiečių, 40 – prancūzų. Rusų kalbos mokoma visose ugdymo įstaigose, vokiečių – Dukstynos ir Užupio pagrindinėse mokyklose, Senamiesčio progimnazijoje, o prancūzų – „Šilo“ progimnazijoje.
Iš 9–10 klasių mokinių 607 yra pasirinkę rusų kalbą, 103 – vokiečių, 22 – prancūzų. 1 pasirinko ispanų kalbą, bet jos mokosi individualiai.
Rajono mokyklose yra 11 rusų kalbos mokytojų etatų – dirba 16 mokytojų, dažniausiai jie turi po keletą valandų skirtingose ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, Pašilės progimnazijoje rusų kalbos mokytojui skirta 0,27 pareigybės.
Panaši situacija ir kitų kalbų mokytojų: rajone penkiose mokyklose dirba 4 vokiečių kalbos mokytojai, iš viso užimdami 1,5 etato, 0,85 etato trijose mokyklose dirba viena prancūzų kalbos mokytoja.
Rajone dvigubas specialybes jau turi 8 iš 16-os rusų kalbos mokytojų. Iš jų 4 – vokiečių kalbos, 1 – lietuvių kalbos, 1 – etikos mokytojo, 2 – socialinio pedagogo kvalifikacijas. Persikvalifikuoti norėtų dar trys – įgyti papildomas prancūzų kalbos bei specialiojo pedagogo kvalifikacijas.
Likusieji įgyti papildomų kvalifikacijų noro neišreiškė. „Dalis yra jau sulaukę ar belaukiantys pensinio amžiaus ir persikvalifikuoti neplanuoja. Kiti greta mokytojo jau turi kitą darbą“, – komentavo I. Krikštaponienė.
Ministerija savo kvietime rusų kalbos mokytojams įgyti papildomų kvalifikacijų pažymi, kad antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.
Ministerijos duomenimis, rusų kalba ne tik Ukmergėje, bet visoje šalyje kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau teigiama, kad jos populiarumas mažėja.
Skelbiama, kad jau parengtas veiksmų planas, skirtas ES kalboms populiarinti. Pavyzdžiui, bendradarbiaudama su ES šalių ambasadomis ir kultūros centrais, ministerija organizuos bandomąsias prancūzų ir vokiečių kalbos pamokas. Numatomi ir kiti šias kalbas populiarinantys renginiai, skirti ir vaikų tėvams. Antros užsienio kalbos svarbą ateities karjerai žada pristatyti mokyklose dirbantys karjeros specialistai.
Vokiečių ir prancūzų kalbų studijas planuojama priskirti prie prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų. Įstojusiesiems į šių dalykų bakalauro studijas bus skiriamos skatinamosios stipendijos.
