Šią vasarą laukiama buvusio karinio miestelio Ukmergėje teritorijos sutvarkymo projekto pabaigtuvių.
Tarp laukiančių darbų yra ir gana novatoriškų – priversti teritorija „tekėti“ net kelias upes… Kaip vadinsis naujoji teritorija kol kas nesugalvota.
Karinio miestelio sutvarkymas – vienas ilgiausiai besitęsiančių projektų Ukmergėje, apie kurį garsiai pradėta diskutuoti prieš kelis dešimtmečius.
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Boškevičienė priminė, kad projekto planavimas prasidėjo nuo teritorijos tvarkymo ir išvalymo 2005 metais. 2009-aisiais buvo parengti teritorijos planavimo dokumentai.
Šiuo metu įgyvendinamu projektu numatyta sutvarkyti teritorijos paviršių.
Ši sutartis įsigaliojo 2019 metų spalį. Vidaus reikalų ministro įsakymu pernai rugsėjį objektui buvo skirtas papildomas finansavimas ir sutarties terminas pratęstas iki šių metų birželio pabaigos.
Savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas sakė, kad projektui užbaigti bus naudojama 1 mln. 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų, kita dalis – iš kitų šaltinių.
„Projektas parengtas seniai. Per tą laiką keitėsi statybų reglamento reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, reikėjo keisti projektą. Atsirado darbų, kurie iš pradžių nebuvo numatyti“, – kalbėjo D. Varnas.
Pagal projektą numatyta buvusį karinį miestelį įrengti kaip „sumažintą Lietuvą“, kokia ji matoma žemėlapyje. Teritorija bus suskirstyta į savivaldybes, kurios bus suženklintos. Netgi „tekės“ Lietuvos upės. Pasak direktoriaus, bus ir Danė, ir Nemunas. Jų vagoms ir tėkmei suformuoti įrengiami specialūs siurbliai.
Finansavimo sutartis baigiasi šių metų birželio 30 dieną. Tikimasi, kad iki birželio 1 dienos darbai bus užbaigti ir mėnuo liks objektui vertinti.
Priminsime, kad numatyta „sumažintoje Lietuvoje“ eksponuoti kiekvienos savivaldybės pasirinkto, ją reprezentuojančio lankytino objekto maketą.
D.Varnas sakė, kad visoms šešiasdešimčiai Lietuvos savivaldybių buvo išsiųsti kvietimai išsirinkti, kokį objektą norėtų eksponuoti šiame „žemėlapyje“.
Ukmergę jame reprezentuos Lietuvos pirmojo prezidento Antano Smetonos dvaras, esantis Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime. Dvaro maketas jau pagamintas ir šiuo metu saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis turėtų atsidurti kariniame miestelyje. Direktorius patikino, kad maketas yra atsparus oro sąlygoms – šalčiui, karščiui, drėgmei. Jis pagamintas 3D spausdintuvu iš ekologiško, perdirbto plastiko.
D.Varno žiniomis, tokių maketų gamyba gali kainuoti nuo 15 iki 50 tūkst. eurų, priklausomai nuo objekto sudėtingumo. Visgi šie maketai nėra dabar įgyvendinamo projekto dalis. Jame lėšų tam nenumatyta. Darbai vykdomi pagal techninį projektą, kuriuo numatyta sutvarkyti teritorijos paviršių.
Tikimasi, kad laikui bėgant visos savivaldybės pačios pasigamins savo maketus. Kai kurios jų, pasak D. Varno, lėšų tokiam tikslui galimai nusimatys dar šių metų biudžete.
Gaminti objektų maketus Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis neplanuojama, nes, direktoriaus įsitikinimu, maketų eksponavimas bus reklama savivaldybėms. „Turistas, vaikštinėdamas po teritoriją, pamatys Trakų pilį ar Pakruojo dvarą ir nuspręs, kad nori šį objektą aplankyti gyvai“, – svarstė D. Varnas. Kol nebus maketų, teritorijoje tiesiog bus sužymėtos savivaldybės.
Duomenis apie savivaldybių pasirinkimus koordinuojanti R. Boškevičienė sakė, kad visos savivaldybės yra pasirinkusios, kokių objektų maketus norėtų eksponuoti. O lėšų skyrimas ar paieška bei pritraukimas yra ilgas procesas. Šiemet dar ne visos savivaldybės pasitvirtino savo biudžetus, tad tikslių duomenų dar nėra.
R.Boškevičienės žiniomis, dvi savivaldybės – Jonavos ir Ignalinos – jau pernai buvo pradėjusios įgyvendinti maketų gaminimo projektus. Tikimasi, kad A. Smetonos dvaras būsimame „Lietuvos žemėlapyje“ nebus vienišas.
Pasiteiravus, ar teritorija taip ir liks vadinama buvusiu kariniu miesteliu, D. Varnas sakė, kad tai – tik tvarkybos projekto pavadinimas. Tiesa, apie naują pavadinimą šiai teritorijai dar negalvota ir nediskutuota, nes pirmiausia esą reikia užbaigti darbus. Tačiau žadėjo šį klausimą iškelti posėdyje. Pasak direktoriaus, pavadinimą išties reikėtų keisti. Jį, kaip ir kitų parkų pavadinimus, turės patvirtinti rajono taryba. Kokia forma bus renkami pasiūlymai – ar juos teiks kultūros srities specialistai, ar konkurso būdu gyventojai – taip pat turėtų nuspręsti taryba.
