Jasiuliškių socialinės globos namuose gyventojų nuolat mažėja, tačiau eilė patekti į šiuos namus netrumpėja. Šiuo metu joje – 15 žmonių. Kol gaus vietą namuose, kai kuriems iš jų gali tekti laukti ir metus.
Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams Algirdas Gimžauskas pasakojo, kad praėjusiais metais Ukmergėje, pačiame mieste, duris atvėrė jų padalinys – grupiniai gyvenimo namai. Čia gyvena dešimt, pasak pavaduotojo, laimingų žmonių. Keli iš jų vasaros metu net įsidarbino pas ūkininkus.
Ištisą parą su šiais gyventojais būna vienas darbuotojas. Iš viso skirti šeši etatai.
Pavaduotojas neslepia, kad tokiuose namuose, kaip šis padalinys, gyvenimo kokybė, be abejo, yra geresnė. Tačiau greitu laiku daugiau padalinių įstaigos planuose nenumatoma.
Bent jau taip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios pavaldume yra Jasiuliškių socialinės globos namai.
Tiesa, bendruomeninių namų statybas mieste, Vilniaus gatvėje, šiuo metu vykdo Ukmergės rajono savivaldybė. Tai bus pirmieji savivaldybei priklausantys tokio tipo namai.
Pasak A. Gimžausko, pastaraisiais metais pasikeitė šalies Vyriausybės požiūris į socialinės globos namų gyventojus. Anksčiau, jei jie gaudavo oficialių pajamų, pavyzdžiui, įsidarbindavo, beveik visos jos būdavo nuskaitomos už išlaikymą. Tuomet dirbti niekam neapsimokėjo. Dabar yra kitaip – lėšos jiems lieka, tad gebantys dirbti asmenys įsidarbina.
Jasiuliškių socialinės globos namams tenka 80 proc. gyventojo gaunamų socialinių išmokų. Taigi gyventojams lieka 20 proc. Jei turi nekilnojamojo turto, pirmus gyvenimo čia metus jie moka 1 proc. savo turimo turto vertės mokestį.
Tačiau, anot A. Gimžausko, tokie žmonės – retenybė. Dažniausiai pas juos patenka „pliki basi“. Jei kokio turto ir turėjo, ateidami čia gyventi, jo jau nebeturi.
Tiesa, prisimena, viena vilnietė metus mokėjo po 150 Eur, nes sostinėje turėjo namus…
Gyvenimas Jasiuliškių socialinės globos namuose, kylant visiems kaštams, nuolat brangsta. Šiuo metu mėnesiui kainuoja 1 230 Eur (be slaugos paslaugų – 1 110 Eur).
Palyginimui grupiniuose namuose kaina – 1 370 Eur ir 1 260 Eur be slaugos paslaugų.
Pasak A. Gimžausko, prie jų įstaigos išlaikymo šiuo metu prisideda ir rajono savivaldybė.
Eilės sulauks per metus
Šiuo metu eilėje patekti į šiuos namus laukia 15 žmonių. Manoma, kad iš jų kai kuriems gali tekti laukti ir metus.
Nors norinčiųjų apsigyventi socialinės globos namuose yra daug, tačiau valstybės pozicija – nuolatos mažinti tokių namų lovų skaičių. Dabar riba – 245 lovos, o dar neseniai buvo 255. A. Gimžauskas prisimena, kad daugiau nei prieš kelis dešimtmečius, atėjus jam dirbti, lovų skaičius buvo 330.
Šiuo metu įstaigoje dirba 120 darbuotojų.
Pažymima, kad mūsų šalies politikos kryptis – bendruomeninės paslaugos ir visokeriopos pastangos neįgalų asmenį kuo ilgiau išlaikyti savo ar artimųjų aplinkoje.
Tik sunkios būklės
Įstaigos direktoriaus pavaduotojas pasakojo, kad anksčiau pas juos galėdavo patekti gana tvirti, pagal to meto neįgalumo nustatymo metodiką antrą grupę turintys neįgalieji. Dabar taip nebėra. Kad galėtų čia apsigyventi, komisijos jiems turi būti nustačiusios slaugos ar priežiūros poreikį. Taigi gyventi atvyksta sunkios sveikatos būklės asmenys, turintys, proto, psichinę, o daugelis jų dar ir fizinę negalią.
Tvirtesni dabartiniai namų gyventojai – senbuviai, čia gyvenantys jau ne vienus metus, atvykę, kai dar priėmimo tvarka buvo kita.
Daržininkai ir kūrėjai
Pasak A. Gimžausko, įstaigos gyventojus siekiama užimti jiems patinkančia veikla. Viena iš jų – daržininkystė ir sodininkystė.
Daržininkai noriai dirbo laukuose, tvarkė aplinką, sėjo, ravėjo, rinko akmenis, raugė, marinavo, gamino mišraines, kasė bulves, rovė morkas, burokėlius, svogūnus…
Pernai jie džiaugėsi gražiu savo šiltnamiuose užaugintų pomidorų derliumi, džiovino vaistažoles, spaudė obuolių sultis.
Pasak pavaduotojo, įstaiga turi nemažą žemės sklypą bei kelis šiltnamius. Dirbusiems žmonėms rudenį surengtos ekskursijos. Kaune jie lankėsi Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Tado Ivanausko muziejuje.
Kai kurios moterys šiuo metu užsiėmusios kilniu darbu – mezga šiltas vilnones kojines Ukrainos kariams.
„Neseniai vyko labai gražus susitikimas. Iš Ukmergės jaunimo laisvalaikio centro atvažiavusios merginos atvežė siūlų kojinėms megzti“, – pasakojo pavaduotojas.
Pasak jo, kasdien veiklos vyksta ir Vidiškiuose esančiame dienos užimtumo centre. Čia kuriami įvairūs rankdarbiai iš molio, medžio, audinių, floristikos gaminiai. Sugebantys tai daryti gyventojai gamina ukrainiečiams šildančias žvakes.