Kreditų valdymo specialistai skaičiuoja, kad daugiausia skolininkų gyvena turtingiausiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Skolininkai iš sostinės sudaro apie 21 proc. nevykdomus įsipareigojimus administruojančios bendrovės „Legal Balance“ skolininkų portfelio, Kauno – apie 11 proc., Klaipėdos – 5 proc. Vilniaus rajone skolininkų procentas siekia beveik 11, Kauno rajone – daugiau nei 7.
Ukmergėje šis procentas – 1,7. Paskaičiuota, kad Ukmergėje gyventojai turi 816 įvairių skolų. Kadangi vienas žmogus gali turėti ne vieną skolą, šis skaičius nenusako skolininkų skaičiaus, o apibūdina skolų skaičių.
„Didmiesčiuose žmonės turi daugiau išlaidų. Tai susiję su didesne pramogų pasiūla ir dėl to dažniau kylančia pagunda „išeiti į miestą“. Dalis paslaugų teikėjų klientams taiko abonementinį mokestį, kuomet kas mėnesį, pagal įsipareigojimą klientas moka nustatytą kainą už paslaugą. Pavyzdžiui, sporto klubai. Nesvarbu, vaikštote į klubą ar ne, abonementinį mokestį susimokėti reikia, o jo nenusimokėjus, pradedama išieškojimo procedūra“, – sako bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Pasirodo, tapti skolininku labai paprasta, užtenka pradelsti susimokėti už, atrodytų, ne pačią brangiausią paslaugą.
„Yra paslaugų, už kurias reikia susimokėti iš anksto, t. y. susimokėti už artėjantį mėnesį. To nepadarius, prasideda priminimai trumposiomis žinutėmis. Pradžioje primenama, kad nėra susimokėta, o vėliau jau nurodoma, kad jei per kelias artimiausias dienas nebus susimokėta už paslaugą, suma bus išieškoma.
Žinoma, tokia žinutė jau atrodo gąsdinančiai, nes tas, kuris niekada nėra buvęs skolininko vietoje, nežino ko tikėtis, kaip tas procesas atrodys“, – pažymi bendrovės vadovas.
Anot M. Šlepečio, tokių netyčinių skolininkų skaičius pastaruoju metu didėja. Tai lemia neapdairumas ir finansinių įsipareigojimų neįvertinimas.
„Piktybinių skolininkų Lietuvoje yra tik apie 20 proc. Visi kiti tampa skolininkais, dažniausiai pamiršdami laiku susimokėti už paslaugą. Žmogus grįžta namo, atsiranda kažkokių darbų ar reikalų, ir jis pamiršta. Šiame etape skolininkai dar gali greitai savo klaidą ištaisyti. Blogiau, kai atsiranda pradelstų įsiskolinimų (paprastai vėluojantys 60 arba 90 dienų). Tokiu atveju teks ne tik skolą grąžinti, bet ir padengti išieškojimo išlaidas“, – įspėja „Legal Balance“ vadovas.
Tai, kad ne visi gyventojai apdairiai planuoja savo biudžetą, pastebi ir Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas. Anot jo, labai svarbu sekti savo biudžetą. „Mažiausiai bent vieną mėnesį vertėtų stebėti ir fiksuoti visas patiriamas išlaidas bei gaunamas pajamas. Užsirašyti, kur ir kam išleidote kiekvieną centą. Taip, pradžioje tai atrodo sudėtinga, tačiau kai tai taps įpročiu, bus kur kas paprasčiau valdyti savo pinigus ir matyti mėnesio balansą“, – pataria jis.
A.Kamarauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų susižymėti visus pajamų šaltinius: atlyginimus, honorarus, investicijas, pašalpas. Ši informacija padės pamatyti, kiek per mėnesį būtų galima sutaupyti, nusimatyti taupymo tikslą ir kiek tam tikslui galima skirti per mėnesį.
„Svarbu įvertinti išlaidų svarbą. Kai kurių išlaidų, kaip komunalinių mokesčių, lizingo ar paskolų įmokų bei maistui skirtų pinigų, išvengti nepavyks, tačiau kai ko atsisakius balansas gali smarkiai pasikeisti. Prieš ką nors perkant, visuomet patariu kurį laiką pagalvoti, ar tikrai to daikto reikia, gal galima nusipirkti vėliau. Niekada nepamirškite, kad gali būti ir nenumatytų išlaidų – vizitų pas privačius gydytojus, apsilankymų automobilių servise ir kitų“, – dėmesį atkreipia Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad pradelsti mokėjimai gali turėti įtakos ateities galimybėms. „Vėlavimas sumokėti įmokas ir mokesčius daro įtaką ir jūsų kredito istorijai. Kartais vos keli eurai pradelsto mokėjimo, prireikus didesnės paskolos, gali virsti didesnėmis palūkanomis. Per visą paskolos išmokėjimo laikotarpį šis pokytis gali pastebimai patuštinti piniginę. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad vėluojantiems susimokėti 90 dienų ir ilgiau kai kuriais atvejais gali būti sudėtingiau gauti paskolas“, – atkreipia dėmesį A. Kamarauskas.
UŽ inf.
