Rajono savivaldybės taryba pritarė prisijungimui prie Kultūros ministerijos inicijuojamo susitarimo dėl meno ir dizaino naudojimo viešosiose erdvėse. Tiesa, ir iki tol kūriniai Ukmergės erdvėse sėkmingai atrasdavo sau vietas pagal numatytas programas.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė papasakojo susitarimo priešistorę. Prieš kurį laiką menininkų organizacijos kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamos, kad, planuojant viešąsias erdves savivaldybėse, jose atsirastų meno ir dizaino objektų.
„Mūsų savivaldybėje tai daroma jau seniai – turime dvi programas, kurios finansuojamos atskiromis biudžeto eilutėmis. Jas įgyvendinant mieste bei rajone kasmet atsiranda naujų mažosios architektūros kūrinių, skulptūrų bei kitų meno bei istorinės atminties objektų“, – sakė L. Gerulskienė.
Pagal vieną programą kasmet skiriama lėšų istorinio ir kultūrinio paveldo objektų, svarbių istorinių įvykių bei žymių iš Ukmergės krašto kilusių asmenybių atminimo įamžinimui. „Vienais metais – tai paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, o kitais – atminimo lentų su kovojusių partizanų vardais ir pavardėmis atidengimas“, – minėjo vedėjo pavaduotoja. Šiemet bus atidengtos tokios lentos keliuose rajono miesteliuose.
Tarp istorinio ir kultūrinio paveldo objektų – Ukmergės piliakalnis, buvusių I-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulko kareivinių vieta, senoji Deltuvos klebonija, Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko memorialai bei kiti. Žymūs žmonės – tai Vyčio kryžiaus kavalieriai, knygnešiai, slaptų lietuviškų mokyklų mokytojai, reikšmingų darbų nuveikę mokslininkai bei kultūros ir meno sričių atstovai.
Kita programa numato dailės darbų ir mažųjų architektūros objektų įsigijimą savivaldybės lėšomis. „Yra sudaryta darbo grupė Ukmergės miesto viešųjų erdvių vizualinės estetikos formavimo ir tobulinimo klausimams spręsti. Menininkai pateikia savo idėjas. Darbo grupė, kurios sudėtyje yra architektų ir kitų sričių specialistų, pasiūlymus apsvarsto ir nusprendžia, kur kūrinys labiausiai tiktų“, – sakė L. Gerulskienė.
Abi šios programos – „Kultūros infrastruktūros ir paslaugų gerinimo programos“ biudžeto eilutėje. Jas kuruojančio skyriaus vyriausiojo specialisto Juliaus Zarecko duomenimis, šiemet žymių kraštiečių įamžinimui skirta 5 tūkst. eurų, o kūrinių įsigijimui – 6 tūkst. eurų.
Pasak L. Gerulskienės, tai, kad rajono savivaldybės taryba pritarė prisijungimui prie minėto ministerijos inicijuojamo susitarimo, finansavimo nekeičia – bent jau kol kas lėšų minėtoms programoms nepadaugės.
Prisijungusi prie susitarimo savivaldybė moraliai įsipareigoja atkreipti dėmesį į platesnį kokybiškų meno ir dizaino kūrinių naudojimą rajono viešosiose erdvėse.
