Lyginant su ankstesniais metais, šiemet Ukmergės rajone 1 355 asmenimis padaugėjo darbingo amžiaus žmonių.
Tačiau priežastis nėra linksma – dirbti galinčiųjų skaičius šoktelėjo, nes pailgėjo pensinis amžius.
Situacija darbo rinkoje praėjusią savaitę buvo aptarta rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime. Apie tai informavo savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė.
Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė susitikime pasakojo, kad dabar rajone iš viso yra 20 945 darbingo amžiaus žmonės. Prieš 5-erius metus buvo 20 858 ir minėtas skaičius iki dabar vis mažėjo.
Spalio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruota 117 laisvų darbo vietų ir 2 428 asmenys. Iš jų 1 836 – bedarbiai, 279 – laikino užimtumo (darbo sutartys terminuotos arba subsidijuojamos Užimtumo tarnybos) dalyviai, 232 – besirengiantys darbo rinkai, 46 – praradę bedarbio statusą, 35 – dirbantys su verslo liudijimais, besiverčiantys individualia veikla ar dirbantys puse etato.
Iš 1 836-ių bedarbių 48 proc. – vyrų ir 52 proc. – moterų, beveik 10 proc. – neįgalių asmenų, 15,7 proc. – ilgalaikių bedarbių, nedirbančių daugiau kaip metus.
41,4 proc. Ukmergės bedarbių – kaimo gyventojai, 18,36 proc. – jaunimas iki 29-erių metų, 44,34 proc. – vyresni nei 50-ies metų, 46 proc. turi profesinį išsilavinimą, 26,8 proc. – nekvalifikuoti, 27,2 proc. turi aukštąjį išsilavinimą ir 11,5 proc. – niekada nedirbę.
Nuo liepos įsigaliojus naujam Užimtumo įstatymui, mūsų rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti modelį, kuris leis ilgai nerandantiems darbo asmenims suteikti kompleksinę pagalbą. Šiuo metu registruoti 232 besirengiantys darbo rinkai asmenys.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Astos Leonavičienės, dažniausiai žmonės neįsidarbinimo priežastis įvardija kelias: vieni neturi galimybių nuvykti į darbo vietą, kiti savo laiką skiria artimųjų slaugai arba vaikų priežiūrai, yra nesugebančių atsikratyti priklausomybės alkoholiui, kai kas stokoja kvalifikacijos, turi sveikatos problemų ar tiesiog nenori dirbti. Kai priežastys nėra sprendžiamos, žmogus pamažu tampa ilgalaikiu bedarbiu ir socialinių išmokų gavėju.
Socialinės paramos skyriuje tam įsteigta nauja – nedirbančių asmenų atvejo vadybininko – pareigybė. Nuo rugpjūčio pabaigos šias pareigas eina Orinta Kerbelienė. Ji organizuos vadinamosios Atvejo komandos susitikimus, kuriuose bus pristatoma kiekvieno ilgalaikio bedarbio situacija. Ją išanalizavusi Atvejo komanda pateiks pasiūlymus dėl reikalingų paslaugų, jų apimties, teikimo eiliškumo.
„Paslaugos būtų teikiamos tol, kol asmuo bus pasiruošęs grįžti į darbo rinką. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirbti negali, nes namuose slaugo artimąjį, jam būtų pasiūlyta padėti pasirūpinti slaugomuoju (lankomoji priežiūra, senelių namai). Jeigu pagrindinė priežastis – susisiekimas, būtų teikiama pavėžėjimo paslauga. Jei žmogus tiesiog nedrįsta eiti į darbo pokalbį, bus pasiūlyta lydimoji pagalba. Į motyvacijos priemonių paketą įeina ir visos įprastai teikiamos socialinės paslaugos“, – sako O. Kerbelienė.
Planuojama, kad iki metų pabaigos šiame modelyje dalyvaus apie 40 asmenų. Šių metų antrajam pusmečiui mūsų savivaldybei tam skirta 42,1 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto. Iš šios sumos 11,6 tūkst. Eur – vadybininko darbo užmokesčiui, 2 tūkst. Eur – jam reikalingoms darbo priemonėms, 28,5 tūkst. Eur – užimtumo skatinimo konsultacijų pirkimui.
Jau įvyko pirmasis savivaldybėje sudarytos Atvejo komandos susirinkimas, kurio metu aptartos pagrindinės problemos ir planuojamos pirkti paslaugos.
UŽ inf.
