LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ neseniai dalyvavo Alytaus „Bočių“ bendrijos veiklos 25-mečio minėjimo šventėje bei ekskursijoje po miestą.
Pirmą kartą Alytus paminėtas 1377 m. Per jį kryžiuočiai veržėsi į šalies gilumą. Manoma, kad miesto vardui atsirasti pasitarnavo padavimas. Pasakojama apie bajororaitės Mirgrausėlės ir kunigaikščio Smūkninio sūnaus Alytos meilę. Kryžiuočiams užpuolus pilį žuvo visi kariai, tik vienas Alyta likęs gyvas. Jis prasiveržė iš apsupimo, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kureno šventąją ugnį, ir pasiėmęs ją paslėpė. Grįžęs prie pilies narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė graudžiai verkė septynias dienas. Jos ašaros upeliu liejosi į Nemuną. Upelis buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Alytaus piliakalniu, o gyvenvietė – Alytumi.
Kita miesto pavadinimo istorija – juokingesnė. Važiavo sau ūkininkas su grūdais į miesto turgų. Privažiavęs šlapią kelio vietą pasakė: „A… lyta.“
Nuo XV a. miestas kūrėsi ir augo abiejuose Nemuno krantuose. Iki 1915 m. abi miesto dalys buvo lyg skirtingi administraciniai vienetai. Tuo laikotarpiu susiformavo sąvokos: Vilniaus Alytus, Suvalkų Alytus. Tarpukario metais šias sąvokas pakeitė Pirmasis Alytus ir Antrasis Alytus.
Senamiestis buvo visiškai subombarduotas Antrojo pasaulinio karo metu. Atstatytas nebuvo.
Jiezno gatvėje stovintis pastatas, kuriame šiuo metu veikia biblioteka, sveikatos priežiūros centras, o rūsyje – Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, yra pats seniausias Alytuje.
Aplankėme Audiovizualiųjų menų centre vykusią parodą, kurioje eksponuojama Alytuje gimusio garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco privačios litvakų kolekcijos dalis.
140-ia laiptelių pasikeliame iki Baltosios rožės tilto. Tai – aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Tiltas sujungė Alytaus I ir Alytaus II dviračių takus.
Transporto judėjimą jungia Antano Juozapavičiaus tiltas.
Nuo jo gerai matosi Nemune gulintis Klebono akmuo. Legenda pasakoja, kad kadaise po Alytuje siautusio maro prasidėjo didelis badas. Klebonas iš likusių gyvųjų surinko pinigus, papuošalus ir išplaukė Nemunu pirkti grūdų. Kelionė užtruko. Gyventojai ir toliau vienas po kito mirė iš bado, keikdami kleboną, kad šis juos apgavo. Kai laivas su nupirktais grūdais pagaliau priartėjo prie Alytaus, pakilo viesulas ir trenkė į jį gyventojų prakeiksmų žaibas. Taip laivas akmeniu pavirto.
Miestą puošia Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas „Laisvės angelas“. 1934 m. į aukščiausią miesto statinį trenkė žaibas, skulptūra subyrėjo. Vėliau buvo atstatyta. 1952 m. paminklą nugriovė sovietai, o atkūrus nepriklausomybę, jis buvo atstatytas.
Alytus 1932 m. gavo miesto kurorto statusą. Čia tuo metu baigtas formuoti miesto sodas, kuris garsėjo rozariumais ir fontanu, išlikusiu iki dabar.
Išgirdome įdomią istoriją apie prancūzų eskadrilę „Normandija“. 1944 m. ji buvo apsistojusi Alytaus aerodrome ir iš čia vykdė kovinius skrydžius. Būtent Alytuje eskadrilei už karinius nuopelnus buvo suteiktas ir „Nemuno“ vardas. Čia užsimezgė prancūzo ir vietinės merginos Apolonijos meilė. Tačiau karas negailestingai išskyrė įsimylėjėlius. Ir tik prabėgus daugeliui metų lakūnas sužinojo, kad Alytuje jam gimė dukra. Lietuva tuo metu buvo okupuota sovietų ir jų susitikimas buvo neįmanomas. Remiantis šia istorija vėliau buvo sukurtas filmas.
Ukmergiškius sužavėjusią ekskursiją vedė gidas Giedrius Bernatavičius.
Po jos visi vyko į Šaulių namus paminėti Alytaus „Bočių“, vadovaujamų Dalios Petrukaitienės, 25-mečio. Kartu su šeimininkų ir svečių iš kitų rajonų saviveiklos kolektyvais dalyvavo ukmergiškių klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“, vadovaujamas Valmanto Naraškevičiaus, ir linijinių šokių grupė.
Su dovanomis atvyko Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėja Zita Valiūnienė, Seimo narys Robertas Šarknickas, kiti svečiai. Kalbėjusieji linkėjo sveikatos, džiaugėsi, kad senjorai jungiami bendrai prasmingai veiklai, išlaiko tautines tradicijas, nepasiduoda senatvei, domisi gyvenimu, šoka, dainuoja, vaidina.
Žiūrovai negailėjo aplodismentų, geranoriškai priėmė visų kolektyvų pasirodymus. Buvo apdovanoti kolektyvų meno vadovai. D. Petrukaitienė apdovanojo aktyviausius savo bendrijos narius. Renginį baigėme bendra daina „Pabūkim drauge!“
Pietų stalai buvo nukloti pačių šeimininkių gamintais patiekalais, visus linksmino muzikantai, sukosi šokių rateliai, skambėjo dainos.
Apie išvyką, surengtą vykdant Ukmergės rajono savivaldybės remiamą projektą „Pabūkim kartu, kolei norisi būti“, informavo klubo narė Janina Badokienė.
UŽ inf.
