Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų – šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. ha.
Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus, Molėtų ir Utenos rajonuose.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, kad Ukmergės rajono savivaldybėje šiuo metu skaičiuojama beveik 1,1 tūkst. žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais.
Apleistos žemės plotas juose sudaro 845 ha. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 3 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 4 proc.
Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus skelbiama Registrų centro interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.
„Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais. Bendrai šie žemės sklypai užima 294 tūkst. ha plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 proc.“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Iš viso Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.
Daugiausia apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha apleistos žemės.
Nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3 tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės), Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleistos žemės), Zarasų (25 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha apleistos žemės) ir Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.
Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.
Atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą.
Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje, grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.
Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.
UŽ inf.
