Deltuvos seniūnijos Žalgirių kaime, Genovaitės Sakalauskienės ūkyje, praėjusią savaitę vyko tradicinis „Smidrų festivalis“.
Jo metu buvo galima daug sužinoti apie smidrų auginimą, apžiūrėti jų laukus.
Šventės metu vyko įvairios linksmybės, vaikų žaidimai, šefų Ruslano Bolgovo ir Donato Beinoro šuo, tradicinės kiaušinienės su smidrais kepimas.
Šią daržovę G. Sakalauskienė augina ir populiarina jau dešimtmetį.
Anuomet buvo viena pradininkių, o šiandien sako, kad augintojų visoje Lietuvoje jau labai daug. Yra kas jais apsodinę net 10 hektarų. Dėl didelės konkurencijos didinti plotų nebetikslinga – nebus kur produkcijos realizuoti. Jau ne vienus metus ūkininkė Žalgirių kaime augina 84 arus smidrų.
Sako, kad šiųmetis sezonas nėra palankus šiai kultūrai. Šiltą pavasarį per parą smidrai užauga net iki 20 centimetrų, tad pjauti kultūrą reikia kasdien. O šiemet šalta, per parą užauga keliolika centimetrų ar mažiau, tad pjauna smidrus tik kas antrą dieną.
Be to, pasak G. Sakalauskienės, šiemet pirmieji smidrai apšalo, tad sezonas nusitęsė. O jis ir taip yra gana trumpas – trunka iki birželio pabaigos, o kartais – tik iki Joninių.
Šiemet planuoja smidrus skinti iki liepos 1 dienos. Kas antrą dieną jų priskina vidutiniškai po 100 kilogramų.
Didžiąją dalį jų G. Sakalauskienė parduoda Vilniaus Tymo turgelyje, prie prekybos centro „Akropolis“, pradės prekiauti prie „Panoramos“. Taip pat prekiauja ir savo ūkyje.
Ukmergiškė G. Sakalauskienė yra viena iš tų, kurie šią kultūrą populiarina ir net pradėjo rengti smidrų festivalius. Pirmieji du festivaliai vyko Vilniaus Tymo turgelyje, o vėliau – ūkyje Žalgiriuose.
Prieš kelerius metus G. Sakalauskienė pradėjo vesti ir smidrų edukacijas. Jų dalyviai gali degustuoti patiekalus iš smidrų, daugiau apie juos sužinoti ir išmokti patiems pasigaminti.
Smidrai turi daug vertingų medžiagų. Be to, jie nekaloringi, tinka salotoms, sriuboms, troškiniams, apkepams, garnyrams ir kitokiems patiekalams gaminti.
Norint išsaugoti kuo daugiau naudingų medžiagų, smidrus rekomenduojama kuo mažiau apdoroti. Be to, per ilgai gaminant, smidrai netenka traškumo.
Šių daržovių galima prisiruošti ir žiemai, o galima valgyti ir žalius.
Kaip ir kitos daržovės, jie turi daug maistinių skaidulų, kurios suteikia sotumą, gerina žarnyno veiklą, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir mažina cholesterolį. Tinka vartoti sergant diabetu, pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis.
Jų turėtų valgyti žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat ir sportininkai.
Smidrų yra žalių, baltų ir violetinių. Žalieji smidrai turi didesnę maistinę vertę negu baltieji, juose daugiau baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Baltieji smidrai auga po žeme, jų ūgliai yra šiek tiek kitokio skonio nei žaliųjų. Skaniausios yra ūglių galvutės, kur susikaupia daugiausia maistinių medžiagų.
Jų kaina už kilogramą šiuo metu, pasak internetinių skelbimų, – apie 8 Eur.
Ūkininkė pasakojo savo ūkyje auginanti labai daug įvairių uogų, vaisių, daržovių. Kasmet stengiasi išbandyti vis kažką nauja. Viena iš naujovių – dumplainiai. Šiemet užsiaugino ir į atvirą gruntą pasodino arbūzų daigų. Kaip pasiseks – nežinia, nes kol kas orai nepalankūs.
Pastaraisiais metais Sakalauskų ūkyje užaugintos daržovės pradėtos tiekti vaikų darželiams – ir mūsų, ir kitų rajonų.
Kiaušinienė su smidrais
Reikės: kiaušinių, smidrų, druskos, pipirų, šaukšto sviesto arba alyvuogių aliejaus, saujos tarkuoto sūrio, šviežių žolelių.
Virkite ūglius 3–4 minutes. Trumpai palaikykite po šaltu vandeniu, supjaustykite arba palikite vientisus.
Suplakite kiaušinius kartu su žiupsneliu druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Įdėkite į keptuvę sviesto, palaukite, kol ištirps, tada supilkite kiaušinių masę į keptuvę, kepkite 1–2 min.
Uždėkite smidrus ant pusės omleto kartu su tarkuotu sūriu ir žolelėmis. Perlenkite, kad kita pusė būtų virš smidrų pusės. Pabaikite pakepdami keptuvėje arba karštoje orkaitėje ir patiekite.
