Vilniaus politikos analizės institutas visuomenei pateikė šių metų savivaldybių gerovės indekso analizę. Pagal ją mes – 35-oje vietoje tarp 60-ies šalies savivaldybių.
Lyginant su praėjusiais metais, keliais punktais smuktelėjome – pernai buvome 33-ioje vietoje.
Instituto pateiktoje analizėje gerovės indeksą sudaro keli komponentai: socialinis bei fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė ir demografija.
Socialinio saugumo komponentu matuojama socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes, socialinės paramos aprėptį.
Šį komponentą sudaro: socialinės paramos gavėjų, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų, ilgalaikių bedarbių skaičius, moterų ir vyrų užimtumo santykis, skurdo rizikos lygis.
Ukmergėje šio komponento indeksas – 2,1. Pagal jį esame 36-oje vietoje tarp 60-ies savivaldybių. Prieš metus buvome gerokai aukščiau – 25-oje vietoje.
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas, medicinos pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.
Šis rodiklis Ukmergėje – 2,1. Pagal jį esame 29-oje vietoje tarp kitų savivaldybių. Toje pačioje vietoje buvome ir prieš metus.
Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui.
Šis rodiklis Ukmergėje – 1,7. Pagal jį esame pačioje žemiausioje tarp kitų rodiklių – 41-oje vietoje. Prieš metus buvome 33-ioje.
Švietimo komponentą sudaro: nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalis, 4–6 metų vaikų ugdymo aprėptis, mokinių dalyvavimas neformaliojo švietimo programose, abiturientų, gavusių 51–100 balų matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminų įvertinimus, dalis.
Mūsų savivaldybei pagal šį kriterijų skirta 6,7 balo ir esame 23-ioje vietoje. O prieš metus buvome 29-oje.
Sveikos demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje, netto migracija (balansas tarp atvykusių ir išvykusių asmenų). Mūsų savivaldybės šio indekso balas – 2,5. Esame 40-oje vietoje, o buvome 39-oje.
Susumavus visus rezultatus matyti, kad bendras Ukmergės savivaldybės gerovės indeksas – 3,0. Esame 35-oje vietoje tarp 60-ies savivaldybių. Prieš metus buvome 33-ioje vietoje.
Šalia mūsų su tokiu pačiu rodikliu yra Kazlų Rūdos ir Prienų savivaldybės.
Panašus šis rodiklis – Šilutės, Švenčionių, Šilalės savivaldybėse.
Analizės sudarytojai skelbia, kad lygiaverčiam palyginimui savivaldybės buvo sugrupuotos į penkias kategorijas (didieji miestai bei kaimiškosios, urbanizuotos, žiedinės savivaldybės ir kurortai). Ukmergės savivaldybė priskirta prie kaimiškųjų.
Komentuodamas bendrą šalies situaciją, Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas dr. Gintaras Šumskas pažymi, kad pandemija nepadarė didelio poveikio savivaldybių rikiuotei.
Vilniaus miestas pagal indekso komponentus gerokai lenkia likusias Lietuvos savivaldybes.
Ypač ryškus sostinės atotrūkis – pagal ekonominį indekso komponentą.
Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestai kartu su žiedinėmis didmiesčių savivaldybėmis lenkia daugelį šalies savivaldybių.
Aukštesnius balus gavusios savivaldybės geografiškai yra netoli didžiųjų miestų, Vilniaus–Klaipėdos magistralės ašies. o „vėluojantys“ regionai išsidėstę šalies šiaurės rytuose ir pietvakariniame pasienyje.
Šį projektą remia Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo.
