Ukmergės senasis knygynas, tose pačiose patalpose veikęs beveik šimtmetį, praneša nutraukiantis veiklą. Nuo balandžio 1-osios jis nebedirbs. Įstaiga susiduria su finansiniais sunkumais, kurie tapo nebepakeliami.
Apie savo planus nutraukti veiklą knygynas paskelbė feisbuke: „Ukmergės senasis knygynas atsisveikina su savo ištikimaisiais skaitytojais. Užgriuvusių finansinių sunkumų mūsų senolis knygynas tiesiog nebeatlaikė.“
Beveik šimtą metų skaičiuojantį knygyną lankė ne viena karta. Ilgai buvęs valstybiniu, prieš dvidešimt metų knygynas buvo privatizuotas.
Bėgant laikui žmonių, kurie pirkdavo knygas, sumažėjo. Galbūt tam įtakos turėjo vis iškylantys ekonominiai sunkumai, o gal besikeičiantys žmonių gyvenimo įpročiai.
Pasak knygyno vadovės Kristinos Pažūsienės, reikėjo keisti ir knygyną. Įkvėpti jam naujos gyvybės, sutvarkyti, išsišluoti, atsinaujinti, kompiuterizuoti, reikėjo „naujų vėjų“.
„Prieš 2,5 metų knygyną uždarėme, kad prikeltume „senolį“ naujam gyvenimui. Ir mums visai neblogai sekėsi – grįžo skaitytojai. Rengėme parodas, kvietėmės autorius, skambėjo muzika ir pokalbiai. Gera būdavo paplepėti su užsukusiais garbaus amžiaus žmonėmis, kurie, prisėdę ant sofutės, ilgai pasakodavo Ukmergės miesto istoriją, paliesdami ir knygyno gyvenimą. Išklausydavome kiekvieną“, – sako K. Pažūsienė.
Jos pastangomis įstaiga buvo atnaujinta, tapo ne tik knygų, bet ir sielos namais – tai buvo kultūrinių renginių, įdomių susitikimų vieta.
„Susitvarkėme, atsinaujinome, stumdėme sienas, kad būtų erdvės, dirbome negailėdami savęs, neskaičiuodami laiko. Į pagalbą ateidavo ir mūsų tėvai, ir draugų būrys, bet… pandemija pakišo koją. Bandėme kapstytis įvairiomis idėjomis: šventėme visas valstybines šventes, džiaugėmės rugsėjį šurmuliuojančiais mokiniais, puošėmės gražiausioms metų šventėms, rinkome žmonių svajones, kurias jie su malonumu užrašydavo popieriaus lapuose, net savo knygyno katiną Valentiną turėjome…“ – pasakoja įstaigos vadovė.
Apgailestauja, kad, nepaisant pastangų, tenka nutraukti veiklą, nes ji tapo nuostolinga. Viena iš priežasčių – sudėtingas bendradarbiavimas su didžiosiomis leidyklomis, turinčiomis savo platinimo tinklus. Ne visos sudarydavo sutartis dėl naujų leidinių su knygynu, nes jo platinimo mastai buvo per maži.
Užsidarius įstaigai, Ukmergės senasis knygynas išliks ukmergiškių atmintyje, fotografijose.
Knygyno patalpos priklauso rajono savivaldybei. Kas jose įsikurs, kai knygų lentynos ištuštės?
