Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apibendrino 2021-ųjų metų veiklos rezultatus – bendras gaisrų ir kitų nelaimių skaičius padidėjo. 2020-aisiais tarnyba sulaukė 305 iškvietimų, o pernai – 323. Per metus rajone kilo 164 gaisrai, 159 kartus suteikta pagalba.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas sakė, kad išskirtinių ryškių tendencijų, kurios rodytų, kuria kryptimi reikia daugiau dirbti, nėra.
Paskutiniuosius keletą metų iškvietimų skaičius viršija 300, tačiau pernai per ketverius metus jis – pats didžiausias. Daugiau iškvietimų per pastarąjį dešimtmetį buvo tik 2014-aisiais. Tais metais užfiksuoti 332 iškvietimai. Mažiausiai jų buvo 2012 metais – 260. Tam galbūt įtakos turi daugėjantis iškvietimų į kitas nelaimes skaičius.
Jeigu prieš dešimtmetį ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai skubėdavo į gaisrus ir tik maža dalis iškvietimų būdavo kitokio pobūdžio, tai 2020-aisiais gaisrų ir kitų nelaimių skaičius beveik susilygino. Pernai iškvietimų į gaisrus buvo tik penkiais daugiau nei į kitus įvykius. Nors gaisrų šiek tiek sumažėjo, išaugo kitos pagalbos poreikis.
Daugiau gaisrų kaimuose
Gaisrų pasiskirstymo tendencija pagal vietoves per dešimtmetį išliko tokia pati – kaimuose gaisrų kyla daugiau nei mieste. Mieste per šį laikotarpį gaisrų sumažėjo, o kaimuose išliko panašiai. 2021-aisiais mieste kilo 56 gaisrai (34 proc.), o kaimiškose vietovėse – 108 (66 proc.).
Daugiausia gaisrų kilo Deltuvos seniūnijoje – 20 ir Vidiškių – 19, o mažiausiai – Žemaitkiemio – 2 gaisrai. Siesikų seniūnijoje kilo 3, Veprių – 4, Taujėnų – 13, Pivonijos – 12, Pabaisko – 11, Lyduokių – 10, Šešuolių – 8, Želvos – 6 gaisrai.
Lyginant su 2020-aisiais, gaisrų skaičius išaugo Deltuvos, Vidiškių, Lyduokių, Šešuolių, Taujėnų ir Pabaisko, o sumažėjo – Pivonijos, Veprių, Želvos ir Siesikų seniūnijose. Žemaitkiemio seniūnijoje gaisrų skaičius dvejus metus buvo toks pats, bet 2019 metais jis siekė 10.
Priežastys
Dažniausiai pasitaikanti gaisrų priežastis – neatsargus elgesys. Dėl to kilo 71 gaisras. Dažniausiai pasitaikantys atvejai – neatsargus rūkymas ar neatsargus elgesys su degtukais.
Antri pagal dažnumą – krosnių, židinių bei dūmtraukių gaisrai. Jų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai lėmė 19, o šių įrenginių gedimai – 17 gaisrų. Iš viso – 36 gaisrai. Elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimai sukėlė 18 gaisrų.
Su transporto priemonėmis susiję 12 gaisrų. Dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų kilo 7, kitų gedimų – 3, kuro tiekimo sistemos gedimų – 2 gaisrai.
Keturi gaisrai siejami su gamybinių įrenginių gedimais proceso metu.
Po vieną gaisrą kilo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo, atliekant suvirinimo darbus, ir dėl žaibo iškrovos.
10 gaisrų kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio, 11 – dėl kitų priežasčių. D. Vyšniauskas sakė, kad pasitaiko atvejų, kada gaisro priežasties nustatyti neįmanoma.
Pasiglemžia gyvybes
Gaisrų metu nukenčia žmonių turtas, kartais – sveikata ir net gyvybės. Pernai ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 2, kitų nelaimių metu – 5 žmonių gyvybes. 2020-aisiais nelaimių metu išgelbėtos 2 gyvybės, gaisruose gelbėti žmonių tais metais neprireikė.
Liūdina žuvusių ir sužalotų gaisruose žmonių skaičius. 2021-aisiais viename gaisre žuvo 4 žmonės, sužaloti 2, visi – kaimiškose vietovėse.
Šie skaičiai išaugo, 2019-aisiais ir 2020-aisiais žuvusių ir sužalotų buvo po 1 žmogų, taip pat kaimuose. Statistika rodo tendenciją, kad kaimuose kylančių gaisrų metu žmonių sveikata ar gyvybė nukenčia dažniau.
Atvykimo į įvykį riba mieste yra 8, rajone – 18 minučių.
Pernai tarnyba mieste į įvykį atvykdavo vidutiniškai per 7.54 min., kaimuose – per 14.38 min. Įsiplieskusią ugnį sustabdydavo mieste per 7 min., kaimuose – per 22 min. Gaisrą užgesindavo mieste per 20 min., kaimuose – per 42 min. Šie skaičiai ne daug skiriasi nuo ankstesnių metų rodiklių.
Gelbsti nelaimėse
Nuolat daugėja ugniagesių iškvietimų atlikti įvairius gelbėjimo darbus. Jei prieš dešimt metų tokių iškvietimų buvo 62, tai pernai sulaukta 159: 41 kartą teikta pagalba greitosios medicinos pagalbos tarnybai, dažniausiai padedant nešti ligonius.
61 kartą skubėta į pagalbą keliuose: 25 kartus – po eismo avarijų, 36 kartus – dėl techninės pagalbos. Pastarosios prireikė ne eismo įvykių metu: sugedus automobiliui ir užblokavus kelią, užklimpus, užgriuvus medžiams. 27 kartus teikta pagalba policijai, 7 atvejai susiję su naftos produktų išsiliejimu ir jų surinkimu, 3 kartus budėta sprogmenų kenksmingumo šalinimo metu.
Pernai mūsų ugniagesiams gelbėtojams taip pat teko vykdyti darbus po vandeniu ar vandenyje, ieškoti skenduolio, traukti žmones iš šulinių bei gelbėti gyvūnus.
Statistika rodo, kad pernai nelaimės dažniausiai įvykdavo tarp 6 ir 10 val. (108 iškvietimai), nuo 10 iki 14 val. (103 iškvietimai), tarp 14 ir 18 val. (96 iškvietimai). Tarp 18 ir 22 val. gauti 55, tarp 22 ir 2 val. – 17, nuo 2 iki 6 val. – 47 iškvietimai. Labai panašiai iškvietimų santykis pasiskirstydavo ir ankstesniais metais.
Prevencinė veikla
Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vykdo ir prevencinę veiklą: gyventojams pernai įrengė arba išdalijo 200 autonominių dūmų detektorių, vykdydama visuotinę akciją „Gyvenkime saugiai“ aplankė 1 050 būstų, dalyvavo ugdymo įstaigų evakuacinėse pratybose, organizavo vaikų piešinių ir vaizdo įrašų priešgaisrine ir civilinės saugos tema konkursą.
Tarnybos darbuotojai taip pat vedė saugaus elgesio vandenyje mokymus, platino informaciją feisbuke bei kitose viešinimo priemonėse, bendradarbiaujant su rajono savivaldybe, sužymėjo Šventosios upės pakrantėje esančias maudymosi vietas, skleidė priešgaisrinės saugos žinias visuomenėje, platino atmintines, vykdė prevencines akcijas.
