Kelių barstymui seniūnijų ištekliai riboti

Kelių barstymui seniūnijų ištekliai riboti / Kaimų keliai daugeliui kelia rūpesčių. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Žiemiški orai tapo tikru išbandymų atokesnių kaimų gyventojams. Žmonėms besipiktinant prastai valomais rajono keliais, pakalbinome kelių labiau nutolusių seniūnijų seniūnus apie jų turimus išteklius ir pajėgumus šiai problemai spręsti.

Visi kalbinti seniūnai sakė, kad atsakyti į klausimus ar sureaguoti veiksmais būtų paprasčiau, jeigu gyventojai konkrečiai nurodytų dėl kurio kelio ar vietos turi nusiskundimų. Teigė, kad seniūnijoms prik-lausančius kelius, kurių kiekviena turi iki ar per 60 kilometrų, prižiūri, tačiau dauguma nurodė, kad galimybės tai daryti yra ribotos.

Želvos seniūnas Saulius Rutavičius informavo, kad keliai yra valomi – jeigu yra poreikis, technika dirba net ir šeštadieniais.

Teigė, kad penktadienio rytą Želvos miestelio gatvės buvo nuvalytos. Barstymas – didesnė problema, nes barstytuvo neturi, įsigytu mišiniu barsto rankiniu būdu. Teigė, kad slidžiausios vietos – įkalnės ir nuokalnės – visur pabarstytos. Sakė, kad gruodį, kada buvo ypač slidu, samdė mašiną, tačiau tai – labai brangu.

Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė informavo, kad komentuoti dabartinės situacijos negali, nes turi ilgalaikį nedarbingumą. Ją pavaduoja Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė.

J.Lukšienės duomenimis, paprastai daugiausia nusiskundimų gaunama dėl kelio Šešuoliai–Želva, kurio seniūnija neprižiūri. Šešuolių seniūnijos kelius valo Liaušių kaimo bendruomenė. Tačiau nebarsto. Esant slidžiai kelio dangai, perforuotu peiliu šiurkština ją. Pasak seniūnės, barstyti nėra finansinių išteklių ir nežino, ar jų bus, nes rajono biudžetas dar nepatvirtintas. Mano, kad iki šiol nebuvo ir poreikio. Prireikus, barstyti galėtų trąšų barstytuvu, kurį naudojo ir vasarą kelių dulkėtumui mažinti. Seniūnija turi druskos ir smėlio, mišinį galėtų pasigaminti, nes pirkti labai brangu.

Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė sakė, kad Žemaitkiemio seniūnijoje pagrindiniai keliai yra ne seniūnijos. Seniūnijos pavaldume esančių kelių ir keliukų priežiūrai trūksta technikos. Mišinio seniūnija neturi, barsto (jei turi nesušalusio) žvyrą. Bet mano, kad kol kas nebuvo poreikio. „Iki dabar dar nebuvo taip slidu, kad reikėtų barstyti. Dauguma įkalnių, lėtai važiuojant, buvo įvažiuojamos. Tikrindama pati niekur nenuslydau“, – teigė seniūnė.

Dėl Šešuolių seniūnijos kelių R. Mikutienė sakė iš gyventojų skundų negavusi.

„Kelių būklė įvairi. Kai kur yra susidarę liežuviai dėl pustymo“, – penktadienį komentavo R. Mikutienė. Ji atkreipė dėmesį, kad, pustant, kelius valo tik esant kritinei situacijai ar būtinai prireikus, pavyzdžiui, laidotuvėms. „Nuvalius kelią, labai greitai vėjas vėl užneša sniegu“, – sakė ji. Pagal nustatytus reikalavimus, pasibaigus snygiui ar pustymui, keliai turi būti nuvalyti per 48 val. 

Siesikų seniūnijos seniūnė Rūta Žižienė patikino, kad seniūnijos keliai tikrai gerai prižiūrimi. „Yra sudaryta sutartis su ūkininku kelių valymui. Turime nusipirkę medžiagų ir, kai slidu, barstome“, – sakė ji.

Visi pakalbinti seniūnai sutartinai teigė, kad daugiausia priekaištų sulaukia dėl kelių, kurie yra ne seniūnijų, o AB „Kelių priežiūra“ Ukmergės kelių tarnybos priežiūroje.

Bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė penktadienį sakė, kad fiksuotos itin sudėtingos eismo sąlygos: ilgiau nei 6 val. besitęsiantis snygis, vėjas, vietomis – pūga. Dalis ruožų yra padengti sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 20 centimetrų.

Pasak jos, pustymas, vėjas iššūkių kelia ne tik vairuotojams, bet ir kelius prižiūrinčiai bendrovei: dėl snygio keliai vėl greitai padengiami nauju sniego sluoksniu, o dėl pustymo dalis beriamos druskos yra nupučiama nuo kelio, todėl, vos baigus darbus, jie kartojami.

Informavo, kad 21 000 valstybinės reikšmės kelių yra skirstomi į penkis priežiūros lygius. Keliai prižiūrimi, vadovaujantis reglamentuotu dokumentu.

Intensyviausi rajoniniai keliai prižiūrimi pagal III priežiūros lygį. Tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 19 val.

Krašto ir rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1 000 automobilių per parą, prižiūrimi pagal IV kelių priežiūros lygį. Tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 18 val.

V priežiūros lygis turi užtikrinti minimalų eismo kokybės lygį ir kelio tinkamumą naudoti. Pagal šį priežiūros lygį prižiūrima didžioji dalis valstybinės reikšmės rajoninių kelių. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val.

V priežiūros lygio kelių ruožai barstomi arba taikomos suspausto sniego ir ledo šiurkštinimo priemonės tik atsiradus itin slidžiai kelio dangai, t. y. esant lijundrai ir (arba) susiformavus šlapiam ledo sluoksniui ant kelio dangos. Leistinas puraus sniego storis, esant normalioms orų sąlygoms, neturi būti didesnis kaip 10 cm.

Sningant ar pustant, sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 15 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 24 val. Nustatyti kokybės reikalavimai priežiūros lygiams netaikomi esant ypač sudėtingoms orų sąlygoms.

Apie sudėtingas eismo sąlygas G. Čekavičienė ragino pranešti Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centrui telefonu 1871.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *