Tradicija prie Kūčių stalo laužti kalėdaičius tokia stipri, kad vargu, ar kada nors išnyks.
Tai byloja prieš Kalėdas už auką išdalijamų kalėdaičių kiekis. Vien tiktai Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia kasmet jų išdalija po keliolika tūkstančių.
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Šarūnas Petrauskas pasakojo, kad laikantis ilgametės tradicijos, jų parapija kalėdaičius perka Marijampolėje.
Ten parapijos kepyklėlėje juos kepa šią tradiciją puoselėjanti šeima. Žino, kad kai kurie kiti kunigai kalėdaičius perka Lenkijoje. Ten kiek pigiau, tačiau kunigas Š. Petrauskas sako su marijampoliečiais bendradarbiaujantis daug metų – nenorintis nutraukti draugystės.
Klebonas kalėdaičių įsigyti vyksta pats. Parsivežus, talkinant parapijiečiams kalėdaičiai į atskirus maišelius pakuojami po vieną, du, tris, keturis ar penkis.
Kalėdaičiai specialia malda kiekvienoje šalies bažnyčioje palaiminami pirmąjį advento sekmadienį.
Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas pasakojo, kad kalėdaičiai už auką prieš Kalėdas platinami šalia jų maldos namų esančiuose parapijos namuose. Tikintieji jų galėjo užsukti ir įsigyti savaitgaliais bei darbo dienomis. Šį prasmingą darbą atlieka aktyvūs šios bažnyčios parapijiečiai.
Žmonės įpratę klausti, kiek kalėdaičiai kainuoja, tačiau klebonas pažymi, jog tai nėra prekyba, tad nėra ir nustatytos kainos. Aukoja kiek kas gali, o jei neišgali sumokėti, be kalėdaičių tikrai neliks – gaus už dyką.
Pasak Š. Petrausko, už kalėdaičius surinktos aukos jų bažnyčioje skiriamos vieninteliam tikslui – mokesčiui už maldos namų šildymą. Patalpose įrengtas šiuolaikiškas grindų šildymas. Kiek šiemet kainuos ši pabrangusi paslauga, klebonas dar nežino.
Švč. Trejybės bažnyčioje artėjant Kalėdoms už auką galima įsigyti ir „Caritas“ žvakelių, katalikiškų leidinių, rožinių. Surinktos lėšos skiriamos „Caritas“ organizacijai, kuri remia skurstančiuosius.
Kalėdaitis, dar vadinamas plotkele, Dievo pyragu, Dievo duona, – šventintas paplotėlis, kurio bendru valgymu pradedama Kūčių vakarienė. Įprastas jis Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje.
Kalėdaičiai kepami iš geriausių, aukščiausios rūšies miltų, kad suplakta tešla būtų tąsesnė, neliptų prie keptuvės, o iškepti mažiau trupėtų. Juose įspaudžiami vaizdai iš Šv. Rašto, susiję su Jėzaus gimimu. Kalėdaitis simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę. Į jį kartais įkepami rūtų ar kitų žiedų lapeliai. Paplotėliai gali būti ne tik balti, bet ir šiek tiek spalvinti, į tešlą įmaišant maistinių dažų.
Kūčių vakare laužant kalėdaitį, pasižadama dalytis vieniems su kitais Dievo malonėmis, meile, rūpesčiais, džiaugsmais, nešioti vieniems kitų naštas.
Kalėdaičių naudojimas primena seną tradiciją, kai bažnyčioje pamaldų metu pašventintą duoną tikintieji nešdavosi į savo namus ir padalydavo pamaldose nedalyvavusiesiems.
Tradiciškai ant Kūčių stalo dedama lėkštelė su tiek paplotėlių, kiek bus žmonių prie stalo. Tačiau užtektų ir vieno, laužant jį visiems po gabaliuką.
