Valstybinės amatų mokyklos buvo svarbi Lietuvos tarpukario švietimo sistemos dalis.
1938 m. jos veikė Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Telšiuose, Ukmergėje bei Seirijuose. Ukmergėje amatų mokykloje gausiai mokėsi lietuviai. O ją pabaigę gyvendavo iš įgyto amato.
1933 m. spalis. „1927 metais kovo mėnesį įsteigta Ukmergės vidurinė amatų mokykla. Ją suorganizavo dabartinis mokyklos vedėjas, statybos technikas Juozas Gėgžna./ Ligi 1929 metų veikė vienas stalių skyrius, o nuo tų metų rudens pradėjo veikti ir metalininkų skyrius. Ligi šio laiko išleistos 3 stalių laidos, 21 amatininkas ir metalininkų 1 laida, 6 amat. Baigusieji visi yra lietuviai. Išėję iš mokyklos daugiausiai verčiasi išmoktuoju amatu. Dalis mokosi aukštesnėse specijalinėse mokyklose. Du dirba amatų mokyklose, eidami amato praktikos mokytojų pareigas. […]/ Mokykla laikoma Švietimo Ministerijos. Mokyklos tikslas – parengti Lietuvai naudingų, inteligentiškų, gerai žinančių, atsidavusių pasirinktam amatui amatininkų, kurių mūsų tautai ypatingai reikalinga. […] Metalininkų skyrius praktikos darbus atlieka privačiose dirbtuvėse, kur, pagal sudarytas sutartis, mokinius visais reikalingais įrankiais aprūpina dirbtuvių savininkas, todėl savų įrankių metalininkai turi mažiau už stalius“. („Verslas“, 1933 m.)
Mokykla priimdavo ir užsakymus, o savo gaminiai garsėjo.
„… mokykla priima įvairių stalių ir metalininkų darbų užsakymus iš pašalinių asmenų, […]. Paskutiniais – 1932 ir 1933 metais užsakymų sumažėjo gal dėl sunkių ekonominių sąlygų. Daugiausia dirbama stalių skyriuje įvairūs valgomojo miegamojo, salono kambarių ir virtuvės baldai ir kiti smulkūs dirbiniai, metalininkų skyriuje – įvairūs žemės ūkio padargai ir kiti smulkūs įrankiai.
Dirbinių kainos, palyginti su rinkos kainomis, 10% žemesnės. 1932 m. dirbiniai buvo išstatyti Ukmergės žemės ūkio parodoje, kurioje gavo I laipsnio pagyrimo lakštą./ Mokyklai patalpos nuomojamos iš privačių asmenų; tai, žinoma, apsunkina mokyklos darbą, nes tų patalpų visiškai pritaikyti mokyklos reikalams negalima./ Norinčių stoti į mokyklą skaičius kasmet šuoliais didėja. […].“ („Verslas“, 1933 m.)
Ilgą laiką mokykla neturėjo savo pastato.
1936 m. lapkritis. „Ukmergės valstybinė amatų mokykla savo namų neturi. Teoretinės pamokos dėstomos vakarais valstybinės gimnazijos rūmuose. Mokyklos raštinė ir atskirų skyrių dirbtuvės yra privačių asmenų nuomojamuose namuose, išskirstytos įvairiose miesto dalyse. Šiemet stalių skyriaus dirbtuvėms patalpų nuomą pratęsti yra techniškų kliūčių, o naujoje vietoje išnuomoti nėra kur. Mokyklos vadovybė rūpinasi, kad stalių skyrius neliktų be dirbtuvių./ Pastaraisiais metais Ukmergėje jaučiamas gyvas jaunimo veržimasis į amatų mokyklą, bet, dėl vietos stokos dirbtuvėse, daugiau kaip pusė tinkamų kandidatų lieka nepriimtų. Nuomojamos dirbtuvės dažniausiai būna ankštos ir ne visai tinkamos. Laukiama, kad bent kitiems metams bus statomos mokyklos dirbtuvės./ 1937 metais sukanka dešimt metų nuo amatų mokyklos Ukmergėje įsteigimo. Mokykla rengiasi dešimtmečio sukaktuves iškilmingai paminėti.“ („Amatininkas“, 1936 m.)
Be to, kad veikė amatų mokykla, mieste ir apskrities miesteliuose vyko įvairūs kursai.
„Ukmergė. Jau trečias mėnuo, kai Ukmergėje veikia Žemės Ūkio rūmų suruošti audimo kursai. Susidomėjimas kursais visą laiką gana didelis. Dvi pirmąsias laidas baigė apie 30 mokinių. Gaila tik, kad dabar pavasario darbai neleidžia kaimo merginoms gausingiau kursus lankyti. Bet klausytojų kursuose netrūksta, nes juos būriais pradėjo lankyti gimnazijos mokinės. Jos, ligi pietų sėdėjusios klasėse, nuo 16 val. vėl sėdi kursuose, atidžiai klausydamos paaiškinimų, gražiai dirba įvairius kilimus bei audinius. Matyt ruošiasi būti geromis šeimininkėmis.“ („Ūkininko patarėjas“, 1933 m.)
1933 m. birželis. „Audimo kursai Ukmergėj turi didelio pasisekimo. Neseniai pradėta trečioji laida. Ji tęsis iki birželio 22 d. Šioje laidoje daugiausia mokosi valdžios gimnazijos mokinės.“ („Dienos naujienos“, 1933 m.).
Šiandieninėje Ukmergėje veikia Ukmergės technologijų ir verslo mokykla. Joje galima įgyti įvairių profesijų: siuvėjo, dažytojo, virėjo, suvirintojo, apdailininko, elektriko, konditerio, kelininko, automobilių mechaniko, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo ir kitų. Taip pat ir baldžiaus bei metalo apdirbimo staklininko.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Stasys Valatka, Ukmergės amatų mokyklos dėstytojai prie mokyklos maketo, 1930 m., UkKM F 2671
- Ukmergės amatų mokyklos fasadas nuo Kauno pusės ir siaurojo geležinkelio bėgiai, 1939 m., UkKM F 2889
- Perkas, Ukmergės amatų mokyklos mokytojai ir mokiniai mokslo metų pabaigoje, 1936 m., UkKM F 2475
- Perkas, Ukmergės amatų mokyklos stalių skyriaus abiturientai su vedėju K. Memėnu, 1933 m., UkKM F 2668
- Rankdarbių kursų mokinės, 1935 m., UkKM F 4228
- Ukmergės rankdarbių kursai, 1938-1939 m., UkKM F 4231
- Ukmergės apskrities pienininkų kursų dalyviai Leonpolio dvare XX a. 3–4 deš., UkKM F 3002
- Namų ruošos kursai Vidiškiuose, apie 1928 m., UkKM F 2943
- Ukmergės rankdarbių kursų baigimo Pažymėjimas, 1939 m., UkKM R 7882
- Ukmergės amatų mokyklos abiturientų pagamintų baldų paroda, 1933 m., UkKM F 2676
