1919 m. Ukmergėje įsikūrė patriotinė, švietėjiška, kultūrinė visuomeninė organizacija „Ukmergės aidas“.
1919 m., liepa. „Draugijos steigėjai: Pranas Kuzma, Antanas Liubinas, Jurgis Kubilius, Vincas Kvieska, Juozas Rogenas, Elvyra Budreikaitė. Draugijos tikslas – „žadinimas žmonių valstybinio susipratimo ir platinimas nepriklausomos Lietuvos su sostine Vilniuje idėjos“. Draugijos įstatuose numatyta, kad „draugijos nariais gali būti įv. asmenys. 10 narių gali sudaryti skyrių“. (CVIA, KM).
„Liepos mėnesio pradžioje susikūrė čia draugija Ukmergės Aidas. […] draugija steigs teatrą, kursus, darys paskaitų, mitingų ir t.t. Draugija jau turi per šimtą narių. Pirmas žingsnis buvo paimti į savo rankas vienintelę tinkamą salę. Toji salė buvo gerai vakarams pritaikinta, bet dabar ji yra sunaikinta ir draugijai reikia daug lėšų, idant ją atnaujintų. Draugijai labai svarbu turėti savo salę, nes tada galima visą miesto kultūros gyvenimą kreipt į pageidaujamą šalį./ Antras žingsnis – lietuvių kalbos kursų atidengimas. Kursai su dviem skyriais pritaikinti mažai mokantiems ir visai nemokantiems lietuvių kalbos. Kursus lanko daugiausia žydai. Kursai darbuojas nuo liepos m. 15 dienos. Kursininkų 25./ Liepos 13 d. buvo padaryta paskaita: „Ko lietuviai nori?“/ Geresnei tvarkai 3 rugpjūčio d. visuotiniame draugijos susirinkime nutarta įkurti tris komisijas: agitacinę, pasilinksminimų ir kultūrinę ir padaryti tarp narių anketą, sužinot, kurį darbą kiekvienas narys gali geriau dirbti./ Savo darbui varyti draugija reikalinga daug lėšų. Svarbiausias lėšų šaltinis – vakarai. Liepos 27 dieną buvo vakaras su vaidinimais ir šokiais, 3 ir 10 rugpjūčio d. vien tik šokių vakarėliai, 17 rugpjūčio bus vakaras, vaidins „Vyresnįjį angliakasį“ ir „Tarnas įpainiojo“./ Prie draugijos dabar priklauso tik lietuviai. Manoma susiartinti su žydais. Po liepos 3 d. atsitikimo [mitingo metu nušautas jaunas žydas Jaša Zeldovas] žydai laikosi nuošaliai nuo lietuvių kultūrinio gyvenimo: draugijos vakaruose nematyti nei vieno žydo./ Darbo daug, plati dirva darbuotis, tik gaila, kad maža inteligentų ir stoka organizacinio patyrimo. Reikia daryti paskaitų mitingų, surinkti sudaryt orkestrą, o jėgų nematyt./ Ukmergietis“ („Lietuva“, 1919 m.)
Draugija sprendė tautų tarpusavio santykius.
919 m. „7 rugsėjo Ukmergės „Aido“ valdybos iniciatyva buvo sušauktas mitingas žydų ir lietuvių santykiams išaiškinti. Ukmergės „Aido“ Valdybos pirmininkas p. Kvieska įžengiamoje kalboje paaiškino lietuvių ir žydų santykius praeityje ir dabar, pabrėžęs, kad tarpu tų tautų yra daug bendra, kaip vieniems, taip antriems svarbu įsikurti nepriklausomą Lietuvą su sostine Vilniumi, kvietė žydus tuo klausimu išsitarti ir nurodyti, kuriuo būdu tiksliau galėtų būti įgyvendinti bendri siekimai. Kalbėtojų lietuvių buvo nurodyta, kad žydai, kurie sudaro Lietuvoje nemažą dalį gyventojų, ligi šiolei naujai besikuriančioj Lietuvos Valstybėj laikėsi pasingai ir šiaip dar nėra išreiškę savo nuomonės dėl Lietuvos nepriklausomybės. Žydų kalbėtojai iš savo pusės pabrėžė, kad jiems iki šiolei Lietuvoje mažai teduota politinių teisių dalyvauti kuriamajame Valstybės darbe, jie net buvo persekiojami (atsitikimai Ukmergėje, Panevėžyje ir kt.). P. Kuzma nurodė, kad visi žydų vadinamieji pogromai buvo ne lietuvių sutaisyti, bet lenkų provokuoti, kurie turėjo karo įstaigoje susisukę sau lizdus. Dabar pradėta juos valyti ir tolimesnėj ateity to daugiau atsikartoti negali. Po ilgų kalbų ir ginčų, žydai išreiškė savo palankumą Lietuvos nepriklausomybei ir, jei jiems bus duotos teisės darbuotis Valstybės kuriamajame darbe, tai jie kartu su lietuviais visomis išgalėmis padės atstatyti laisvai demokratingą Lietuvą su sostine Vilniuje. Pabaigoje buvo priimta tokio turinio rezoliucija:/ „Mes susirinkę žydai ir lietuviai skaičiuje 500 aptarti žydų-lietuvių santykiams, nusprendėm dirbti nepriklausomos Lietuvos naudai ir ginti ją nuo visų priešų. Ir kartu reikalaujame, kad valdžia savo darbais vykintų gyveniman demokratizmo dėsnius“. („Lietuvos ūkininkas“, 1919 m.)
1920 m. „Gegužės 5 d. buvo „Ukmergės Aido“ draugijos visuotinis susirinkimas. Draugija gyvuoja beveik metus. Draugija turi 52 nariu; pajamų buvo 19000 auks., tiek pat išlaidų. Draugija išlaiko salę, prie kurios yra įrengta scena [vienintelė tuo metu mieste]. Prie draugijos yra dveji kursai, kurie laikinai nustojo veikę; vieni – bendro lavinimosi ir lietuvių kalbos kitataučiams ir sulenkėjusiems./ Bendro lavinimosi kursuose lankėsi 15-16 žmonių. Visi kursistai iš miesto. Kursuose buvo pamokos tris kartus per savaitę. Dėstyta buvo aritmetika, lietuvių kalba, geografija, istorija ir pradinės žinios iš visuomenės mokslų./ Lietuvių kalbos kursus lankė žydai ir sulenkėję lietuviai, jau išėję kokį nors mokslą rusų kalba. Balandžio 30 dieną kursistams, dalyvaujant draugijos pirmininkui, buvo padaryti kvotimai. Pasirodė, kad kai kurie gerai pramoko kalbos ir gali duoti kraštui naudos, prisidėdami prie valstybinio darbo./ Draugijos artistų kuopelė surengė 15 vakarų, kultūrinė komisija be kursų padarė dvi paskaiti salėje ir kelias paskaitas valsčiuose./ Vasaros metu draugija nusistatė organizuoti sveikus pasilinksminimus ir valsčiuose daryti viešas paskaitas-pranešimus.“ („Darbas“, 1920 m.)
Draugija aktyviai veikė visą tarpukarį.
- Fotografija, A. Smetonos alėja Ukmergėje, apie1930 m. UkKM F 3123
- Vilniui vaduoti sąjungos nariai, 1933 m., UkKM F 2786
- Dviejų merginų stilizuotais tautiniais rūbais portretas visu ūgiu fotoatelje dekoracijų fone, XX a. 4 deš. pab., UkKM F
- Ukmergės lenkų gimnazija, XX a. 4 deš., UkKM F 2279
