Tarpukariu Ukmergėje būta ne vienos spaustuvės.
1926 m. vasaris. Reklama. „A. Slonimskio/ Elektros spaustuvė/ ir knygų rišykla F-ma „Regina“/ Ukmergėje Telef. 82 Nr./ Priimami užsakymai įvairiausio darbo, kaip tai: laikraščių, žurnalų, brošiūrų, blankų, knygų, konvertų, afišų, bilietų, plakatų, programų, pakvietimų ir vizitinių kortelių ir kt. visomis kalbomis/ Ir taipogi spausdinama visokių skelbimų, atsišaukimų, rinkimų kortelių ir kt. ateinantiems rinkimams/ Į Lietuvos Seimą.“ („Ukmergiečių balsas“, 1926 m.)
Spaustuvės konkuravo tarpusavyje.
1933 m. rugsėjis. „Prieš porą metų vieną gražią dieną Ukmergėje, Kauno g-vėje, po nakčiai atsirado nauja iškaba: Spaustuvė – Valujo. Pasirodo, kad tai lietuvis, prisideda prie verslovininkų sąjungos ir aktyviai joje dalyvauja; darbininkas labai geras, spaudos darbą labai gerai moka ir puikiai atlieka./ Darbo buvo, bet medžiagos nebuvo; reikia pirkti – pinigų nėra, reikia duoti vekselius. O su vekseliais gerai išeina, nes senas spaustuvininkas Slonimskis už juos moka pinigus, perka vekselius ir renka tol, kol surinkęs didesnę sumą, visus iš karto protestuoja, išstato varžytinėms mašinas ir pats viską nuperka. Dabar iš džiaugsmo jis rankas trina, kad panaikino savo konkurentą./ Valujas rankų nenuleidžia, kreipiasi į verslovininkus, nes žino, kad tik verslovininkai supras, kokia skriauda padaryta lietuviui./ Vienas stambus verslovininkas su buvusiu verslovininkų S-gos pirmininku perka spausdinamą mašiną, buvęs S-gos reikalų vedėjas Šaltenis duoda popieriaus pjaunamą ir knygų siuvamą mašinas – ir pastato spaustuvę keliskart geresnę./ Spėjama, kad Ukmergėje leidžiamo laikraščio „Rytų Lietuva“ spausdinimas pereis į naujai įrengtą spaustuvę ir kitus visus spaudos darbus, tiek valdžios, tiek ir privačios įstaigos, ir šiaip jau visuomenė, duos tik naujai spaustuvei./ Tik tokiu būdu mes sukursime lietuviškas įmones.“ („Verslas“, 1933 m.).
„Pasiteiravę pas Ukmergės Apskrities Teismo Antstolį p. J. Žagminą, patyrėme, kad M. Valujo spaustuvės mašinas iš varžytinių nupirko ne A. Slonimskis, o R. Luchtas, gyvenąs Kaune. Todėl šiuo atitaisome klaidingą žinutę iš Ukmergės, kuri buvo tilpusi 37-tame „Verslo“ numeryje.“ („Verslas“, 1933 m.)
Šiuo metu Ukmergėje veikia trys leidybos įmonės – tai UAB „Valdo leidykla“, UAB „Inovatyvių verslo sprendimų korporacija“ ir Deltuvoje įsikūrusi IĮ „Magency“.
Vienintelėje „Valdo leidykloje“ yra leidžiamas laikraštis, knygos. Teikiamos ir kitos įvairios leidybinės paslaugos. Tai ofsetinė* ir šilkografinė** spauda: knygų, brošiūrų, blankų, laikraščių, plakatų ir t.t. spausdinimas ant įvairaus popieriaus, metalo, tekstilės, keramikos. Spauda ant marškinėlių, spec. rūbų, puodelių, rašiklių. Reklaminiai tentai, stendai ant plastiko, vėliavos.
Kitos dvi paminėtos įmonės taip pat siūlo spaudos paslaugas, tačiau daugiau specializuojasi reklamos srityje – teikia grafinio dizaino, maketavimo, spaudos, išorinės reklamos kūrimo ir gamybos bei kitas paslaugas.
*Ofsetas (angl. offset – atmušimas) – plokščiaspaudės spaudos būdas, išrastas 1905 m. JAV. Dažai nuo spaudos formos ant popieriaus patenka per ofseto cilindrą. Vaizdas ant formos yra tiesioginis, o ne atvirkščias (veidrodinis) kaip ant kitų spaudos formų. Spausdinama vandeniui atspariame ofsetiniame popieriuje, dažnai greičiau negu kitais būdais. Ofseto raštras smulkesnis, spaudos forma dažniausiai metalinė (cinko). Ofsetu spausdinami daugiatiražiai daugiaspalviai leidiniai – žemėlapiai, plakatai, knygos, žurnalai, pašto ženklai, etiketės. Ofsetas Lietuvoje pradėtas taikyti „Spindulio“ ir kitose spaustuvėse po II Pasaulinio karo.
**Šilkografija – vienas seniausių žinomų trafaretinės spaudos būdų, pradėtas naudoti Kinijoje. Tai vienas iš universaliausių spaudos būdų, leidžiantis spausdinti ant įvairių formų, storių ir dydžių medžiagų. Kiekvienai spalvai daroma atskira spaudos forma. Užnešant dažus naudojama rankinė, pusiau automatinė arba automatinė įranga. Spausdinti galima ant bet kokio popieriaus, turinčio įvairią faktūrą, atspalvius, dengto plėvele arba metalizuoto. Taip pat ant įvairiausių kitų medžiagų paviršių: audinių, plastikų, medienos, metalų, keramikos, stiklo ir kt. Šilkografinė spauda nebijo atmosferos poveikio.
Nuotrauka
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Atvirukas, dokumentinis XX a. pr., UkKM R 4372
