Ukmergė Pirmojo pasaulinio karo metu patyrė daug nuostolių. Pokariu rūpintasi miesto valymu, infrastruktūros kūrimu.
1924 m. rugpjūtis. „Po karo Ukmergės mieste pažangos beveik nesimato. Daugely vietų pastebima įvairiausių šiukšlių ir jaučiamas dvokimas. Šaligatviai vietomis aplūžę. Gerą įspūdį daro neseniai pasodinti ir aptverti Vytauto g-vėj iš abiejų pusių liepų medeliai ir Ramygalos g-vės kelio nusausinimas.“ („Lietuva“, 1924 m.)
1924 m. „Ukmergės Miesto Valdyba skelbia varžytines Vytauto gatvėje drenažui įtaisyti. Drenažas deginto molio vamzdžių su saugojimo šuliniais. Varžytinės įvyks š. m. rugpjūčio mėn. 25 d. 12 val. ryto ir prasidės nuo 40000 litų.“ („Lietuva“, 1924 m.)
1925 m. birželis. „Ukmergė. Kurį laiką tebesitęsia didesnių miesto gatvių atnaujinimas. Visur grindžiama cementu. Išgrįsti šaligatviai puošia gatvių išvaizdą.“ („Lietuva“ 1925 m.)
Sparti pažanga
XX a. trečiajame dešimtmetyje Ukmergė tapo apskrities centru. Ketvirtajame dešimtmetyje Ukmergė jau buvo pažangus miestas – čia įvestas vandentiekis bei įrengta kanalizacija. Ukmergė vandentiekį įsirengė pirmoji po Kauno – darbai pradėti 1931 m. Pirmiausia jis aptarnavo visuomeninės paskirties objektus: kareivines, ligoninę, mokyklas. Trasa sparčiai plėtėsi. Iki 1940 m. jau veikė vandentiekio nuotekų linijos, filtrų ir vandentiekio stotys, bokštas ir net fontanas. Tai buvo techniškai sudėtingas bei brangus užmojis.
Ilgainiui Ukmergėje atsirado modernių pastatų. Tarp jų – ir privatūs namai, kaip Dumbrio, Deveikio namai. Jų pažiūrėti atvykdavo turistai. Kai kurie tų statinių išlikę iki šių dienų.
Pirmasis viešas naujoviškos architektūros objektas – kareivinės. Karinis miestelis Ukmergėje ėmė kurtis dar XIX a., kuomet 1795 m. mieste apsistojo Rusijos kariuomenė. Tarpukariu čia įsikūrė Lietuvos kariuomenės pulkas. 1932 m. pastatytas naujas 150 m. ilgio kareivinių pastatas – didžiausias tokios apskrities statinys Lietuvoje. Karinis miestelis su 48 pastatais užėmė daugiau nei 23 hektarus ploto tarp Deltuvos, Kauno ir A. Smetonos gatvių.
Gatvės ir šaligatviai
Ukmergė laikyta pirmosios eilės miestu, kokių Lietuvoje 1932 m. buvo tik penki: Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė ir Marijampolė. Ukmergė tarp jų minima kaip skirianti didžiausią biudžeto dalį (net 20–30 procentų) tvarkymo darbams: gatvių tiesimui ir panašioms reikmėms.
Ukmergė iki šių dienų išsiskiria akmenų grindiniu. Tarpukariu buvo sutvarkyta Kęstučio aikštė, Kauno, J. Basanavičiaus gatvės.
1936 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Šventąją.
Vis dėlto, kaip dabar, taip ir tarpukariu, miesto gyventojų netenkino šaligatvių būklė.
1936 m. balandis. „Yra keletas svarbių gatvių: Kalėjimo, Kareivinių, M. Bažnyčios ir kt., kuriose dar nėra gerų šaligatvių. Tos gatvės grindžiamos, yra išvesti bortai. Be to, yra gatvių (pav. centrinė – Kęstučio), kur labai duobėti šaligatviai. Tose vietose bent kiek palijus, atsiranda vandens klanai.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
1940 m. gegužė. „Miesto gyventojai pageidauja, kad būtų pradėtos laistyti gatvės, nes pravažiuoją autobusai ar vežimai sukelia debesis dulkių, nuo kurių ir pasislėpti nėra kur.“ („Lietuvos aidas“, 1940 m.)
Švietimo įstaigos
1937–1939 m. didelės išlaidos buvo skirtos švietimo pastatams.
Dar ketvirto dešimtmečio pradžioje Ukmergėje iškilo dvi naujos pradžios mokyklos. Viena iš jų buvo dviejų aukštų mūrinė, dabar – Sodų g. 7. Kita – Smėliuose dviejų aukštų medinė.
Dešimtmečio pabaigoje mieste iškilo trys pastatai, atsėję beveik du milijonus litų. Tai Ukmergės amatų mokykla, A. Smetonos gimnazija bei J. Basanavičiaus pradžios mokykla. Miesto biudžetas tuo metu buvo kiek daugiau nei 600 tūkst., tad tokios investicijos į švietimo sistemą buvo išskirtinis atvejis Lietuvoje.
1938 m. pastatyta Ukmergės amatų mokykla buvo didžiausias šios paskirties pastatas Lietuvoje. Ji išsiskyrė modernumu, nes buvo įrengta su visais naujausiais statybai privalomais elementais – vandentiekiu, kanalizacija, centriniu šildymu.
A.Smetonos gimnazija – pats įspūdingiausias ir brangiausias pastatas tarpukario Ukmergėje, pastatytas naujai tiesiamoje gatvėje. Statybos prasidėjo 1937 m., o atidarymas įvyko 1938 m. spalio 15 d. Statyta, pabrėžiant gimnazijos statusą, siekiant ilgaamžiškumo. Gimnaziją puošia skulptoriaus B. Bučo kurtas interjero dekoras. Gimnazijos pašventinimo iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas A. Smetona.
Šalia gimnazijos 1939 m. pastatyta pradžios mokykla. Ji buvo ne tik su „visais šių dienų patogumais ir privalumais“, bet, kaip ir gimnazija, turėjo „patalpas turistams“.
Tad ketvirtame dešimtmetyje Ukmergė buvo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų.
1939 m. „Visose srityse, Ukmergė padarė didelę pažangą ir dabar į prieškarinę visai nebepanaši. Anoji Ukmergė yra visai kitoks miestas ir nuo dabartinio skiriasi, kaip visai kitas miestas. Tada galima pasakyti, kad Lietuvoje yra dvi Ukmergės – sena sukežusi ir archajiška, kuri jau visai nyksta, ir naujoji – šviesi, moderni ir kultūringa.“ („Lietuvos aidas“, 1939 m.)
NUOTRAUKOS
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Fotografija-atvirukas, Kauno gatvė Ukmergės mieste, XX a. 4 deš., UkKM F 2503
- Korsakas su pusbroliu Robertu ir pussesere Liuse prie vandentiekio bokšto, Z. Renkauskienės šeimos albumo nuotrauka
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko kareivinės Ukmergėje, apie 1937 m., UkKM F 3107
- Fotografija, A. Dumbrio namas Ukmergėje, XX a. 5 deš., UkKM F 52
- Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atidarymas, 1938-10-15, UkKM F 3189
- Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos vestibiulis, 1938 m., UkKM F 3190
- Fotografija, J. Basanavičiaus gimnazija, XX a. 6 deš., UkKM F 321
- Ukmergės amatų mokyklos pastatas, 1939 m., UkKM F 2892
