Šaukavoje gyvenanti Regina pasakojo apie jos sodybą atakuojančią ir naminius paukščius grobiančią nekviestą viešnią. Tai – aibę nuostolių jau pridariusi lapė. Regina pasakojo, kad rudoji jau nusinešė net 13 jos vištų.
Sakė, kad 11 vištų lapė nugalabijo gegužės pabaigoje, dar kelias – birželį. Po nakties ateina – o dedeklių nebėra.
Kai grobė kai kurias iš jų, moteris matė savomis akimis. Dar bandė gelbėti, bet kur tau pavysi – lapė su laimikiu vis pailsėdama greitai pasprunka.
Regina tikina, kad ne tik ji, bet ir kaimynai nukentėjo nuo plėšrūnės. Vienas kaimynas bandė aptvare sparnuočius laikyti, tačiau lapė pasikasė po aptvaro apačia ir pagrobė paukščius.
Pasak šaukaviškės, galabijamos ne tik vištos, bet ir kiti sparnuočiai: žąsys, pentardos, kalakutai.
Nuostolis didelis, juk dedeklė višta kainuoja 8–9 eurus. Kiti paukščiai dar brangesni, o kur dar pašarai, kuriuos jie sulesa, kol užauga.
Lindo net į trobą
Šaukavos gyventoja sako, kad dabar pas ją liko tik kelios vištos ir gaidys. Tačiau ir tie patys yra taip įsibaiminę, kad iš tvartelio neišeina net dieną.
Rudoji net keturis kartus jau buvo įsliūkinusi ir į Reginos trobą. Pasak moters, ateina nakčia, per pravirą langą. Naktys dabar karštos, kaip kitaip miegos – langus laiko pravirus.
Ir štai nakties metu jauti, kambaryje esi nebe vienas – po patalpą šmirinėja plėšrūnė. Regina vijo iš trobos ją ir su šluota, ir mojuodama rankomis. Bet ši nelabai ir baiminasi. Gal mano, kad troba tai – vištidė ir čia ras grobio.
Vienkiemyje viena gyvenanti moteris tikina, kad nekviestą viešnią iš trobos vijo net keturias naktis.
Priviso daugybė
Drąsiai elgiasi rudoji ir lauke: „šuniokai palaidi, o jai – nieko“. Regina savo akimis matė, kaip plėšrūnė tempia vištą – sudavė su grėbliu jai per kuprą, bet ši vištos vis tiek nepaleido – su ja nasruose įsmuko į kviečių lauką.
Sako, kad nekviesta viešnia atsiranda lyg iš niekur. Atrodo ramu, paukščiai vaikšto, lesinėja, o staiga jau spurda laukinio gyvūno nasruose.
Moteris pasakojo, kad dėl lapės nuostolių guodėsi seniūnaitei – nieko. Skambino seniūnui – neprisiskambino, o daugiau kam pranešti – neišmano.
Įsitikinusi, kad lapių jų krašte priviso begalės. „Mačiau pati ant kelio gulinčius šešis lapiokus. Jas būtina naikinti“, – sako Šaukavos gyventoja.
Vidiškių seniūnijoje sužinojome, kad jos darbuotojai padėti tikrai neturi kuo – nebent informaciją perduoti medžiotojams. Taip jau yra buvę ne sykį. Tik kad ir medžiotojai ne visada gali padėti.
Ginklo traukti nevalia
Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila patikino: jei laukinis gyvūnas šmirinėja gyvenvietėje, medžiotojai padėti tikrai niekuo negali. Taip yra todėl, kad gyvenvietė nėra medžioklės ploto vieta, tad net ginklą išsitraukti tokioje vietoje draudžia įstatymas, ką jau bekalbėti apie paleistą šūvį.
Pasak pašnekovo, panašus atvejis – skundas dėl lapės vagysčių – neseniai buvo gautas iš Želvos. Tačiau medžiotojai padėti negalėjo.
Saugotis turi ir patys
Vienkiemyje kiek kitaip – ten žvėries tykoti galima, jei tik sutikimą duoda sodybos šeimininkas.
Tačiau, pasak pašnekovo, tai nereiškia, kad gavus pranešimą apie naminius paukščius grobiantį plėšrūną, medžiotojai tuojau lėks ir tykos lapės. Pirmiausia, sako, išsiaiškins situacijos rimtumą ir ar vienkiemio gyventojas pats viską daro, kad apsisaugotų nuo laukinių gyvūnų.
Gyvenant vienkiemyje, sodybas nuolat lanko plėšrūnai: lapės, mangustai, o ir vilkai. Tad žmonės turėtų pirmiausia patys pasirūpinti, kaip apsaugoti savo turtą – laikomus naminius gyvūnus ir sparnuočius. Paukščius nakčiai privalu saugiai uždaryti, arba laikyti patikimai įrengtuose užtvaruose. Mano, kad pasikasti palei vielinį užtvarą lapė galėtų tik tuo atveju, jei jis netinkamai įrengtas.
Populiacija padidėjusi
Rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas A. Pračkaila pastebi, kad lapių populiacija šiuo metu tikrai padidėjusi. Iš dalies įtakos tam padarė karantinas, nes pernai dėl karantino apribojimų, varyminių medžioklių buvo rengiama labai mažai, o būtent tokių medžioklių metu ir sumedžiojama daugiausia lapių.
Pašnekovas pasakojo, kad iš gyventojų gaunama pranešimų apie žalą darančius įvairius laukinius gyvūnus. Seniau, kai dar būdavo daug šernų, kreipdavosi ir dėl jų pasėliams daromų nuostolių. Tačiau ne visada pavykdavo žvėries patykoti. Kartais, atvykus medžiotojams, jis, lyg ką nujausdamas, daugiau taip ir nepasirodydavo.
Gal numatyta kokia nors kompensacija paukščių augintojams dėl lapių padarytos žalos?
Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistės Neringos Adomavičienės, tikrai – ne. Kompensacijos numatytos tik dėl vilkų išpuolių.
Nukentėję nuo vilkų savininkai – kai nugalabijamos avys, ožkos, veršeliai – nedelsdami privalo apie tai pranešti seniūnijai. Ši informuoja medžioklės plotų naudotoją ir rajono savivaldybės administraciją.
Speciali komisija vyksta į apžiūrą, po to nagrinėja pateiktą prašymą bei vadovaudamasi atitinkamais dokumentais įvertina bei suskaičiuoja padarytą žalą.
Rudoji lapė (Vulpes vulpes) – šuninių šeimos žinduolis. Laisvėje gyvenančios lapės paprastai išgyvena 7-erius metus. Tai – vienas labiausiai paplitusių plėšrūnų pasaulyje. Dažnas veikėjas tautosakoje. Rudųjų lapių yra apie 50 skirtingų porūšių.
***
Aktyviausia nuo vidurnakčio iki aušros. Tuomet ji dažniausiai medžioja. Galima sutikti ir dieną.
***
Kai kada lapės gyvena grupėmis, kuriose veisiasi tik dominuojanti pora, o likusios lapės, dažniausiai dominuojančios poros palikuonys, padeda rūpintis jaunikliais. Neretai kai kurie lapių patinai užauga didesni nei kiti gaujos nariai, nes, pagal vyraujantį elgesio modelį, alfa patinas gauna didžiąją maisto dalį, o kiti tenkinasi likučiais.
***
Šis gyvūnas paplitęs beveik visame Šiaurės pusrutulyje ir Australijoje. Dažniausiai lapės įsikuria miškų pakraščiuose, atžėlusiose kirtavietėse prie upių ir ežerų, olas išsikasa po medžių šaknimis ar šlaituose. Kartais apsigyvena apleistose barsukų olose.
***
Vienos lapės teritorija užima apie 10 ha netoli žmonių gyvenviečių, ir iki 2 000 ha laisvų medžiok-lės plotų. Lapės paprastai turi savo mėgstamus takus, kuriais vaikšto medžiodamos.
***
Vis dažniau šiuos plėšrūnus galima sutikti miestuose. Jie ten gaudo žiurkes, ieško maisto šiukšliadėžėse, net išmoksta būti atsargūs gatvėje. Lapė – vienas dažniausiai pasiutligę nešiojančių gyvūnų. Manoma, kad pasiutligės virusai lapių organizme vystosi greičiau, dėl to sutrumpėja ligos inkubacinis periodas.
***
Lapė puikiai mato tamsoje, girdi žemo dažnio garsus. Maisto ieškant, gali nukeliauti 10 km nuotolį. Maisto lapė nekramto, o suplėšo jį į smulkius gabalėlius ir praryja. Daugiausia minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais. Netoli jūros gyvenančios lapės drasko žuvėdrų lizdus, ėda paukščių jauniklius ir kiaušinius. Miškuose gaudo graužikus, kurmius, ežius, kiškius, net stirniukus. Taip pat nevengia ir kirmėlių, vabzdžių. Rudosios lapės mitybai gana svarbūs ir sliekai. Mėgsta vaisius ir uogas. Medžiodama graužikus lapė juos puola šuoliuodama, prispaudžia prie žemės, kad auka negalėtų įkąsti.
***
Lapės gyvena pavieniui, bet susiporavusios 3–4 mėnesius jaunikliais rūpinasi kartu. Kovą–balandį gimsta lapiukai (dažniausiai – 4–5, bet gali būti ir 12). Atėjus lapiavimosi dienai, patinas arba patinai (kartais su viena patele gyvena 2 patinai) neįleidžiami į olą. Kartais jaunikliais padeda rūpintis nesiveisiančios patelės. Jaunikliai praregi po 2 savaičių. Būdami maždaug mėnesio, išlenda iš olos. Motina juos maitina pusantro mėnesio. Būdami 6 mėnesių, jaunikliai sveria tiek pat, kiek jų tėvai ir jau patys medžioja.
