Genė VAITKŪNIENĖ
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Janė GIEDRAITIENĖ
Kultūros centro Vidiškių skyriaus renginių organizatorė
Prieš daugiau kaip penkiolika metų į Vidiškių kraštą su šeima gyventi atsikrausčiusi dzūkaitė Valdutė Kunigėlienė šiemet švenčia gražų jubiliejų. Daugelis vidiškiečių šią malonią ir draugišką moterį pažįsta asmeniškai, daugelis žavisi jos kurtais paveikslais, eilėraščių posmais.
Pirmoji jos tapybos darbų paroda „Surink žiedų minčių gražiausią puokštę“ prieš keletą metų buvo surengta Šventupės bibliotekoje. Antroji paroda „Mintį spalvotą pievon paleidau…“ – Vidiškių kultūros namuose. Vėliau ji iškeliavo į Dainavą. Dažną savo kūrybos eilėraštį autorė iliustruoja nutapytu paveikslu.
Šiais metais Šventupės bibliotekoje buvo surengtas vieno paveikslo parodų ciklas „Mintys kaip smiltys – biro pažiro…“. Virtuali paroda rengiama Vidiškių krašto kultūrinės veiklos feisbuko puslapyje.
Liepos 22 d. Šventupės dvare jubiliejinių Valdutės metų renginius vainikavo kūrybos vakaras „Iš gyvenimo aš nieko neprašiau…“. Surengta autorės tapybos darbų paroda, vakaro metu buvo skaitoma jos poezija ir gyvenimiškos įžvalgos.
Pasveikinti kūrėjos susirinko draugai, pažįstami, kaimynai. Dainomis jubiliatę pasveikino jungtinis Šventupės ir Vidiškių saviveiklininkų kolektyvas, vadovaujamas Edvino Kanėtos, gražiais žodžiais – poezijos klubo literatės, draugės.
Kultūros ir bibliotekos darbuotojos parengė dar vieną prasmingą dovaną – Valdutės kūrybos aplanką „Mintys kaip smiltys – biro pažiro…“. Tai – dovana ne tik jubiliatei, bet ir visiems, besižavintiems autorės kūryba.
***
Iš gyvenimo aš nieko neprašiau,
Gal todėl ir davė su kaupu.
Rodos tik svajojau, tik eiles rašiau
Ir šiek tiek nuo laimės
Kartais paslapčiom svaigau.
Kai išeidavau – norėjos grįžt,
Jei nukrisdavau, gebėjau atsikelt…
Gal todėl, kad nenorėjau daug,
Tik labai norėjosi gyvent…
(V. Kunigėlienė)
