Sportas Ukmergėje tarpukariu buvo populiarus kaip ir visoje Lietuvoje. O kai kurie sportininkai rasdavo originalių būdų save reklamuoti ir iš to uždirbti.
1924 m. lapkritis. „Ukmergė. Šį rudenį karių klube vadinami čempionais p. Labanauskas (lietuvis) ir p. Perr‘as (estas) trečią sykį demonstravo savo kūno jėgas. Publika gausiai lankėsi, nes jų gerai mokama afišuotis. Pav. praėjusį šeštadienį (15-XI-24) po miestą buvo nešiojami du karstai. Pasklido gandai, būk į juos būsią dedami „syločiai“ ir įkasami žemėn daržely prieš karių klubą. Sekmadienio vakarą apie klubą prisirinko daug publikos pažiūrėti „prajovų“. Tik, deja, juos galėjo matyti salėj ir tik už litus. Kurie litų neturėjo, grįžo atgal it musę kandę.“ („Lietuva“, 1924 m.)
1924 m. „Ukmergė. Lapkričio mėn. 17 dieną 7 v. v. Karių klube lietuvis p. Vladas Labanauskas, 18 metų amžiaus vaikinas, atliko sunkiosios atletikos numerius. Išlaikė ant krūtinės apie 37 pūdų [apie 600 kg] akmenį, pakėlė viena ranka keturis vyrus, su gyre dviejų pūdų [32 kg svarstis] sunkumo sviedė kelis syk sau krūtinėn, lapkr. 16 d. traukė retežius [grandines] ir t. t./ Su stipruoliu p. Labanausku buvo išreiškęs noro eiti prancūziškų imtynių kažkoks ponas, pasivadinęs „Juodoji kaukė“, atvykęs iš Amerikos. Po sunkiosios atletikos „Juodoji kaukė“ atsisakė imtis su Labanausku, bet iššaukė Perusą (estą). „Juodoji kaukė“ pasirodė scenoj užsidėjęs ant veido maską [kaukę]. Po 25 min. imtynių „Juodoji kaukė“ atsisakė toliau imtis, nes scena buvusi neparengta ir pasišalino. Publika pareikalavo, kad jisai nusiimtų nuo veido kaukę. „Juodoji kaukė“ įsakymą išpildė. Kilo kalbų, kad „Juodoji kaukė“ esąs iš Ukmergės miesto vienas namų savininkas./ Po imtynių ėjo šokiai iki 12 val. nakties.“ („Lietuva“, 1924 m.)
Vykdavo didžiulės sporto varžybos.
1925 m. rugpjūčio 2 d. 1-as pėstininkų DLK Gedimino pulkas surengė sporto varžybas. Varžybose pasiekti šie rezultatai: „I. Lengvoji atletika. 1. 100 metrų bėgimas – pirmuoju atbėgo per 10 sekundžių ltn. Rugys, laimėdamas dovaną 1 porą bucų [sportinių batelių]. 2. 400 met. bėgime pirmuoju atbėgo per 1 minutę vyr. pusk. Remeikis, laimėdamas dovaną piniginę. 3. 1000 met. bėgime pirmuoju atbėgo per 3 min. vyr. pusk. Kuosa, laimėdamas dovaną sidabrinį portsigarą, 1000 met. antruoju atbėgo per 3 min. 8 sek. eilinis Žylis, laimėdamas dovaną gintarinį mundštuką [kandiklį]. 4. 100 met. bėgime (finalą) pirmuoju atbėgo ltn. Rugys, laimėdamas dovaną albumą. 5. Šokimas į aukštį įsibėgėjus – aukščiausiai 1,43 mrt. užšoko vyr. pusk. Remeikis, laimėdamas dovaną rankinį laikrodį. 6. Šokimas į aukštį su kartimi – aukščiausiai 2,35 mtr. užšoko ltn. Juodelis, laimėdamas dovaną laikrodį (Čekoslovakų atstovo prof. Galia dovaną). 7. Šokimas į tolį įsibėgėjus – toliausiai 5,24 mtr. nušoko vyr. pusk. Remeikis. 8. Trišokis 9,50 mtr. nušoko vyr. pusk. Remeikis. 9. Ieties mėtymas 34,37 numetė eilin. Tuba, laimėdamas dovaną kišeninį laikrodį. 10. Rutulio stūmimas 8,97 mtr. numetė ltn. Rugys. II. Įrankių gimnastika. 11. Lipimas kopėčiomis: a) eil. Sapranavičius gavo dovaną laikrodį (Čekoslovakų atst. prof. Galia dov.), b) eilinis Jurevičius gavo dovaną stalinį laikrodį, c) eil. Grindziuška gavo dovaną pelenyčią [peleninę]. 12. Turnikas [skersinis]: a) eilinis Gruodis gavo dovaną skustuvą, b) eil. Tanelė gavo dovaną alpaginį portsigarą, c) eil. Meškerevičius gavo dovaną lenktinį peilį. 13. Lygiagretės: a) naujokas Levinas gavo dovaną statuetę, b) naujokas Rinesmanas gavo dovaną pypkę.[…]“. Varžybose dar buvo atliekami „ritminiai judesiai“ griežiant pulko orkestrui, vyko futbolo rungtynės tarp pulko ir autobataliono (dislokuoto Kaune) komandų, kurias 4:0 laimėjo kauniškiai. Be to, vyko įvairios linksmosios rungtys: boksas užrištomis akimis, raitininkų rungtynės, sukimasis apie lazdą, greičiausiai nubėgant į paskirtą vietą, „sužeistieji“. „Buvo rodomos piramidos, kurios gana vykusiai išėjo. Publikos prisirinko apsčiai./ Pelno atžvilgiu sporto diena irgi pavyko: padengė visas išlaidas ir dar liko pelno.“ („Karys“, 1925 m.)
Ypač populiarus buvo futbolas.
1925 m. „Ukmergė. Futbolas – bendrai sportas, Ukmergiečiams tapo šventadienio savo rūšies pramoga. Beveik kiekvieną šventadienį aikštėj prie žydų kapinių įvyksta įvairių komandų futbolo rungtynės, kur susirenka daug žiūrėtojų. Šią vasarą rungtis buvo atvykę Utenos, Jonavos ir kitų vietų (žydų) komandos. Spalių 25 įvyko futbolo rungtynės tarp vietos LFLS ir mokytojų kursų „Sakaliečių“ komandų, 2:0 pirmųjų naudai. Vieta sportui nepatogi, smėliuota ir gerai neįrengta.“ („Lietuva“, 1925 m.)
1928 m. „Sekmadienį, spalių 7 d. įvyko futbolo rungtynės tarp 1 p. p. [pėstininkų pulko] I komandos ir vietinių lenkų („Spartos“) I komandos. Tai dvi rimčiausios jėgos Ukmergėj./ Pirmas kėlinys baigės be rezultatų, nors pulkas turėjo persvarą. Antro kėlinio pradžioje pulkas gauna pirmą golą ir persvarą kai kuriam laikui paima „Sparta“, bet pulkas tuojau atsigriebia įvarydamas „Spartai“ golą. Toliau žaidimas eina lygiomis ir rungtynės baigiasi 1:1./ Iš žaidikų pasižymėjo pulko vartininkas, sulaikydamas ir su kumštimis atmušdamas smarkius smūgius.“ („Karys“, 1928 m.)
1928 m. „Š. m. spalių mėn. 20 d. įvyko futbolo rungtynės tarp vietinės I kom. „Makabi“ ir 1 p. p. I komandos. Nors pulko komanda žaidė silpnoj sudėty (4 žaidėjai II kom.), bet rungtynes laimėjo 3:1 savo naudai./ Spalių mėn. 21 d. pulko I komanda žeidė su vietine „Tauro“ I komanda. Rezultatai 5:1 „Tauro“ naudai. Rungtynės pulkui buvo labai nelaimingos. Kas galėjo manyti, kad pulkas pralaimės ir dar tokiais rezultatais? Pralaimėjimo priežastys yra šios: 1) pulko vartininkas į šias rungtynes, po vakarykščių, išėjo iš ligoninės lovos, 2) Nebuvo 4 pirmos komandos žaidėjų, 3) visuomet gerai žaidęs dešinysis bekas įvarė į savo vartus 3 golus, 4) Visi žaidėjai buvo pavargę po vakarykščių rungtynių. Bendrai – „Tauras“ laimėjo neužtarnautai, bet vis tik Ukmergės nugalėtojo vardas, sulig taškų skaičiumi, lieka pulkui./ Gaila, kad Ukmergės visuomenė mažai lanko rungtynes. Tas pats galima pasakyti ir apie kai kuriuos karius. Liūdna, kad gatve vaikšto grupėmis ir neužsuka į sporto aikštę.“ („Karys“, 1928 m.)
1933 m. birželis. Ukmergėje įkurtas futbolo sąjungos komitetas. Jo pirmininkas – Ukmergės šaulių būrio vadas V. Stelmokas. Suregistruoti Ukmergės futbolo klubai: SKK (užregistravo dvi komandas – A ir B klasėse), „Kodimo“, „Sparta“ (t. p. po dvi komandas – A ir B klasėse) ir „Oze“ draugijos komanda ( A klasėje). 1 pėstininkų pulko futbolininkai į komiteto veiklą neįsijungė. Komitetas nustatė tam tikras taisykles: draudžiama žaidėjams pereidinėti iš klubo į klubą, rungtynių metu „nevartoti nei kumščio jėgos, nei „kaustymų“. Nusižengę taisyklėms bus diskvalifikuojami tam tikram laikui. Be to, sudarytas tam tikras lėšų kaupimo fondas į kurį bus pervedami 10 proc. lėšų gautų už parduotus į rungtynes bilietus. Šie pinigai būtų skirti žaidėjų draudimui./ Šiomis dienomis 1 pėst. pulkas griežtai uždraudė savo aikštėje treniruotis kitoms futbolo komandoms. Tos komandos atsidūrė labai blogoj būklėj ir, kaip teko girdėti, protestuodamos mano atsisakyti žaisti su pirmo pėst. pulko komanda. Be to, žydų „Kodimo“ ir 1 pėst. pulk. komandos atsisako žaisti su labai silpna lenkų „Sparta“. Tokiu būdu visos Ukmergės futbolo komandos tarpusavio žaidimą nutraukia.“ („Dienos naujienos“, 1933 m.)
Reikšmingiausias įvykis – stadiono įkūrimas.
1933 m. gegužė. „Ukmergės m. savivaldybė sporūtos stadionui paskyrė daugiau kaip 9 ha žemės plotą. Toji žemė sporūtos nuosavybėn pereis nuo liepos 1 d. Tad šiais metais ten sportuoti dar neteks, tik bus pravesti stadiono įrengimo darbai. Girdėt, kad tam tikslui s-bė skiria 10000 litų. Tuo tarpu sportininkai sportuoja už rusų kapų.“ („Dienos naujienos“, 1933 m.)
1933 m. birželis. „Miesto savivaldybei paskyrus miesto stadionui 9,5 ha žemės, sportininkai, ypatingai mokiniai nudžiugo, kad nereikės trankytis po įvairias netinkamas aikštes. Kiek laiko kūno kultūros pamokos buvo ten atlikinėjamos. Bet dabar… kažkodėl stadione vėl uždrausta gimnastikuotis. Kūno kultūros pamokos vėl atliekamos netikusiose aikštėse. Vėl vargas. Keli mokiniai jau net susižeidė. Daug kas juokiasi, girdi, stadioną „pavogė“. („Dienos naujienos“, 1933 m.)
Mūsų dienomis Ukmergėje veikia sporto centras, kuriam priklauso ir miesto stadionas. Sporto centre vyksta skirtingų sporto šakų treniruotės ir varžybos. Ukmergės sportininkai gerai pasirodo respublikinėse ir tarptautinėse varžybose.
2021 m. birželio mėnesio rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Ukmergės sporto centro projekto „Ukmergės stadiono futbolo aikštės atnaujinimas“, finansuojamo iš Sporto rėmimo fondo, įgyvendinimui.
Planuojama atnaujinti antrą futbolo aikštę, įrengiant dirbtinės žolės dangą. Įgyvendinimo trukmė – 20 mėn.
Projekto vertė – 629 212 Eur, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirta suma – 450 000 Eur, likusi dalis – 28,47 proc. – rajono biudžeto prisidėjimas.
Įgyvendinus projektą, Ukmergės rajonas turės vienintelę tinkamų matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštę, kurioje galima bus vykdyti įvairaus lygio futbolo ar, pavyzdžiui, žolės riedulio varžybas. Taip pat pailgės treniruočių ir varžybų lauke laikas sezono metu.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Vyrų krepšinio varžybos Ukmergės miesto stadione, 1937 m., UkKM F 2690
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko I karinės apygardos sporto šventė Ukmergėje, 1928 m., UkKM F 3122
- Jaunalietuvių sporto šventė Musninkuose (Ukmergės apskr.), 1936 m., UkKM F 2963
- Fotoatvirukas, Ukmergės skyriaus futbolo komanda, 1925 m., UkKM F 4255
- Fotoatvirukas, Ukmergės skyriaus futbolo komanda „Sparta“, 1927 m., UkKM F 4257
- Fotoatvirukas, Ukmergės skyriaus futbolo komanda, 1930 m., UkKM F 4256
- Fotoatvirukas, Ukmergės skyriaus futbolo komanda, apie 1932 m., UkKM F 4258
- Stasys Valatka, Ukmergės miesto stadiono atidarymas, 1937 m. UkKM F 2687
- Ukmergės pradžios mokyklos sporto šventė, 1937 m. UkKM F 2698
- Futbolo rungtynės Ukmergėje, Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko sporto aikštėje, 1927 m., UkKM F 3038
