1926 metų birželio 12 d. laidas pradėjo transliuoti Kauno radijo stotis. Tai pirmas lietuviškas radijas. Diktorius pirmą kartą lietuvių klaba perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Tarpukariu radijo naujienos pasiekdavo ir Ukmergę.
Pirmaisiais metais Kauno radiofono (taip tada buvo vadinamas radijas) laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Tarpukario metais radiofonas dažnai transliuodavo operos spektaklius, buvo transliuojama tiek plokštelių, tiek gyva muzika. Radiofonas net turėjo savo orkestrą. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Kauno radiofono laidų įrašai. Nors pirmosios radijo laidos jame nėra, archyve galima pasiklausyti jos muzikinio šaukinio „Lietuviais esame mes gimę“. Pirmoji radijo stotis Vilniuje įsikūrė 1927 m.
Radijo plėtra tarpukariu Lietuvoje buvo gana sparti. Radijo imtuvai tapo daugelio namų dalimi, o už juos imtas abonentinis mokestis. Kas neturėjo savo imtuvo, radijo programos galėjo klausytis viešose vietose.
Ukmergėje radijo stoties, žinoma, nebuvo, tačiau mieste buvo įrengti viešieji radijo garsiakalbiai ir miestelėnai galėdavo klausytis radijo tiesiog gatvėje.
1940 m. balandis. „Miesto gyventojai yra patenkinti, kad Ukmergės miesto savivaldybė, per savo viešuosius radijo garsiakalbius, įrengtus judriausioje miesto vietoje – Kęstučio aikštėje, pradėjo pertransliuoti perduodamas Valstybės radiofono Eltos ir kitas žinias. Tuo tarpu žinios perduodamos tik vieną kartą – 12 val., tačiau, kaip teko patirti, netrukus jos bus perdavinėjamos ir dažniau.“ („Lietuvos aidas“, 1940 m.)
Tačiau būta ir „radijo trukdytojų“.
1940 m. sausis. „Lietuvos Aido“ Nr. 81 buvo įdėta žinutė dėl pastebimų Ukmergėje radijo trukdytojų./ Teko patirti, kad Ukmergėje, kaip ir kitur, paštas pasitaikančius radijo trukdytojus stebi, o susektiesiems surašomi protokolai ir skiriamos baudos. Pavyzdžiui, paskutiniuoju metu Ukmergėje buvo susekti šie radijo trukdytojai: Ivanovienė, kosmetikos kabinetas, G. Segalis, kirpykla, Kęstučio g. 5, J. Šatiras, kirpykla, Vytauto g. 6, Ch. Krikūnas, pirtis, Pirties g., Joselis Grosas, limonado dirbtuvė, A. Toločka, mėsos krautuvė, J. Fakteris, mėsos krautuvė./ Visi tie radijo trukdytojai nustatytu terminu trukdymus pašalino./ Už netinkamą motorų apsaugojimą radijo trukdymus pašalinančiais prietaisais per 1939 m. II pusmetį Pašto Valdybos direktoriaus nutarimais Ukmergėje buvo nubausti šie asmenys: H. Tubijašas, mėsos krautuvė Lt 50, Š. Šternas, kalvė Lt 20, Š. Mutnikas, odų dirbtuvė Lt 20, L. Mišnuneris, odų dirbtuvė Lt 50 ir G. Vainaravičienė, mėsos krautuvė Lt 20./ Savo laiku atitinkamų įstaigų buvo prašyta, kad pastebėjusieji radijo trukdymus, tuojau pat praneštų pašto viršininkams smulkiai nurodant visas pastebėto trukdymo aplinkybes, nes tik tokiu būdu trukdytojus tegalima sėkmingai susekti.“ („Lietuvos aidas“, 1940 m.)
Nuotraukos
- Kauno miesto muziejaus nuotr.
- Kęstučio aikštė Ukmergėje, 1931 m., Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotr., UkKM F 3629
- Prezidentas A. Smetona radijo stotyje, 1936 m. , VšĮ „Yra šalis“ nuotr.
- Radijo imtuvas, Kauno miesto muziejaus nuotr.
