Beglobių gyvūnų klausimas – kas ir kaip turėtų jais pasirūpinti, – visuomenėje kelia įvairias diskusijas. Tarpukariu jie tiesiog būdavo išgaudomi, o šeimininkas turėdavo atsišaukti per tris dienas.
1925 m. gegužė. „Ukmergė. Miesto valdyba imasi priemonių sutvarkyti palaidus, po miestą bėgiojančius šunis. Tam reikalui kviečiamas iš Kauno žinovas, kuris vietos žmogų išmokys kilpa gaudyti šunis didesnių miestų pavyzdžiu. Šunų gaudytojas anksti rytais gaudys šunis ir talpins į tam tikrą įrengtą būdelę – vežimėlį pervežimui paskirton vieton, kur bus tris dienas laikomi ir, jei niekas laiku neatsišauks, žudomi.“ („Lietuva“, 1925 m.)
Ukmergė sekė didžiųjų miestų pavyzdžiu.
„Miesto savivaldybė pasamdė du žmones – specialistus šunis gaudyti.“ („Dienos naujienos“, 1933 m.)
Šiais laikais kovotojai už gyvūnų teises prieš tokį sprendimą tikrai sukiltų. Bešeimininkiais gyvūnais rūpinasi įvairios gyvūnų globos įstaigos, veikiančios savanorystės pagrindu ar teikiančios paslaugas pagal sutartis, sudarytas su savivaldybėmis.
Ukmergėje gyvūnų globa užsiima VšĮ „Klajūnas“ ir VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“. Į globos namus patekusiems šunims, katėms ar kitiems augintiniams stengiamasi surasti nuolatinius šeimininkus.
Gyvūnų gerovė saugoma įstatymu, o LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad atskleidžiama daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų bei gyvūnų teisių pažeidimų, 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Šiuo sprendimu siekiama šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Atvirukas, dokumentinis, XX a. pradžia, UkKM R 4362
- Kauno gatvė Ukmergėje, apie 1916 m., UkKM F 3006
