Tarpukariu Ukmergėje aktyviai reiškėsi įvairios organizacijos – Ateitininkų, Šaulių, Skautų ir kitos – savo veikla įsiliejusios į miesto gyvenimą.
1924 m. „Gegužės mėn. 4 d. Jaunimo Sąjungos Ukmergės skyrius surengė Karių Klube spektaklį […] buvo matytis, kad tinkamai ir daug pasidarbuota, tik šokėjos ir vakaruškininkai nebuvo patenkinti, nes viskas užsibaigė iki 2 val. nakties, o Ukmergės vakaruškininkai mėgsta šokti iki saulėtekio.“ („Lietuvos žinios“, 1924 m.)
Kliūtys ateitininkų veiklai
1924 m. „Vasario mėn. 19 dien. Ūkmergės Mokytojų Taryba savo posėdyj nutarė panaikinti gimnazijoj esančias kuopas: Ateitininkų ir Kultūrininkų, remdamiesi tėvų suvažiavimo (vasario m. 3 dien.) nutarimu (mat, kad vaikučiai negaišytų laiko, bet mokytųsi). Pakol kas uždrausta dar tik iki V kl./ Buvo laikai, kuomet bolševikai, okupavę Lietuvą ir tuo pačiu mūsų apylinkę slėgė. Mūsų ką tik susibūrusi jaunutė ateitininkų kuopa darydavo susirinkimus pasislėpę, drebėdami, pastatę vieną ar du nariu sargybon. Bolševikų okupacijos jungas nuslinko. Buvo tikėtasi nebereiksią slapstytis, būsią galima veikti viešai. Bet, deja, apsirikta: neradom pritarimo mokytojų tarybos. Ir vėl tas slaptas veikimas privačiuose butuose, visai nepatogiomis sąlygomis, kas vis dėl to draugams pasiryžimo, energijos ir ištvermės nenuslopino, bet dar labiau pridavė. “ („Ateitis“, 1924 m.)
Gimnazijos direktorius Baronas ir jo žmona, dirbusi mokytoja ir smarkiai įtakojusi gimnazijos valdymą, būdami kairiųjų pažiūrų, stengėsi uždrausti ateitininkų veiklą gimnazijoje. Apie tai 1924 m. gruodžio 14 d. buvo išspausdintas straipsnis „Ryte“, pastebint, kad „[…] klausimas yra pasiekęs net Švietimo Ministeriją. Nekantriai lauksime, ar Ukmergės ateitininkams bus lemta oficialiai gyvuoti, ar dar ilgai reikės po katakombas slapstytis“.
Vėliau rašoma: „Tikrai sužinota, kad Švietimo ministerija gruodžio m. pradžioje svarstė Ukmergės ateitininkų klausimą ir nutarė po Kalėdų leisti viešai ir netrukdomai veikti.“ („Rytas“, 1925 m.)
1925 m. „Š. m. sausio mėn. 18 d. Ukmergės ateitininkai, kursų mokytojų vardu, buvusiame Karių klube surengė vakarą. […]. Šiaip vakarėlis, pelno atžvilgiu, gerai nusisekė. […] – gryno pelno gauta 312 lit., iš kurių 100 litų paskirta At-kų Namams statyti fondui, 50 lit. „Ateičiai“, 81 lit. kursistų at-kų fondui ir likusieji 81 lit. – knygynui.“ („Ateitis“, 1925 m.)
Tačiau Ukmergės kuopa buvo uždaryta. „Ukmergės ateitininkai mums rašo: „Šiuo pranešame, kad 1928 m. vasario mėn. 18 d. Mokytojų Taryba ir Tėvų komitetas uždraudė veikti Ukmergės Valdžios gimnazijos ateitininkų kuopai“ (1928.II.22. N208 – laiškas). „1928 m. vasario mėn. 26 d. buvo sušauktas paskutinis visuotinis ateitininkų kuopos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo kuopos dvasios vadas kun. Mačys. Visi tylūs, susimąstę, nuliūdę. […] Ne vienam per šį susirinkimą išbyrėjo ašara. Verkėm ne dėl to, kad uždrausta veikti, bet dėl to, kad uždrausta be jokios priežasties. Mes nieku gyvu nebuvom nusikaltę. […] Nors mums veikti trukdė, bet mes nuveikėme nemaža.“ („Ateitis“, 1928 m.)
Aktyviai darbavosi šauliai
1928 m. „Ukmergėje vietos rinktinės valdybos ir vado rūpesčiu suorganizuota miesto šaulių gaisragesių komanda. Prie komandos įsteigtas dūdų orkestras iš 15 žmonių, kurį veda liet. gimn. mokytojas. Dabar orkestras uoliai ruošiasi gegužės 15-tai./ Ukmergės rinktinė iš miesto valdybos išnuomavo miesto sodą 12-ai metų. Jame įrengs vasaros kiną, tenisui, kroketui ir kitokiems žaidimams aikšteles; taip pat mano įrengt ir šaudymo aikštelę./ Gegužės mėnesį sodas bus atidarytas. Dabar daromi paruošiamieji darbai. Sode bus ir bufetas, kurį rinktinė išnuomoja privačiam žmogui.“ („Trimitas“, 1928 m.)
1928 m. „Ukmergė. Paskutiniu laiku vietinės gimnazijos šaulių būrys pradėjo daug gyviau veikti. Būrio vadas P. Dambrauskas yra darbštus šaulys. Neseniai išrinkti naujon būrio v-bon: pirmininku L. Blažys, sekrt. Vl. Dūda ir iždinin. P. Chodosevičius. Būrys turi įsigijęs vėliavą ir rengiasi ją pašventinti. Rugsėjo mėn. 16 d. dalyvavo manevruose su Deltuvos ir Ukmergės miest. būriais. Dabar per savaitę būna 2-3 kartus rikiuotės pamokos. Visuotiniai susirinkimai būna kas antra savaitė.“ („Trimitas“, 1928 m.)
Organizacija siekė įsigyti pastatą. 1936 m. „Didelis minusas yra Ukmergės šaulių veiklai savų namų neturėjimas. Tas jau buvo jaučiama prieš keletą metų steigiant namų statymo komitetą. Buvo projektuota statyti nuosavus namus ir tam jau surinkta keliolika tūkstančių litų. Bet tai labai nedaug. Statybos tektų dar ilgai laukti. Tuo tarpu namų įsigijimo klausimus paskutiniu laiku labai suaktualėjo./ Šiomis dienomis įvykęs šaulių rėmėjų ir prijaučiančiųjų susirinkimas nusprendė ilgiau nelaukti ir pirkti […]. Norima pirkti Kauno g. 31 esančius dv. aukštų mūrinius namus. Su namų savininku Goldbergu jau pradėtos derybos. Dar lieka laukti leidimo.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Kaip pavyko šios derybos, nerašoma. Dabar Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos štabas yra po Jaunimo laisvalaikio entro pastatu esančioje atominio karo slėptuvėje. Pastatas, esantis Kauno g. 40, vadinamas Šaulių namais, šauliams nepriklauso. Jį 2017 m. perėmė Krašto apsaugos ministerija.
Skautų veikla
1936 m. vasaris. „Ukmergės skautai iškilmingai minėjo savo tunto 5 metų sukaktuves. Buvo atvažiavęs vyr. skt. pulk. J. Šarauskas ir trys vyr. vadov. nariai. Be to, iškilmėse gausiai dalyvavo vietos plačioji visuomenė. Po pamaldų skautai atsilankė kapuose, kur pagerbė žuvusius. Paskiau gimn. rūmuose įvyko visų draugovių sueigos, į kurias atsilankė aukšt. Kauno svečiai. Keliolika skautų davė įžodį./ Popiet įvyko bendra, iškilminga sueiga, kurios metu dviem draugovėm – Vytauto ir V. Kudirkos, įteiktos naujos vėliavos. Po to buvo įsteigtas Ukmergės skautų rajonas: dabar Ukmergėje bus du tuntai. […] Atskiras iškilmes turėjo V. Kudirkos draugovė, kuri minėjo savo 5 metų gyv. sukaktį.“ („Lietuvos aidas“, 1936 m.)
Mūsų dienomis Ukmergėje skautai taip pat aktyviai veikia – tiek sausumos, tiek jūrų.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Mauša Levis, Pirmieji skautai Ukmergėje, 1924 m., UkKM F 3067
- Perkas, Ukmergės gimnazijos ateitininkų VII kuopelė, 1925 m., UkKM F 306
- Lietuvos šaulių sąjungos 6-os rinktinės Šešuolių 18-as būrys, 1934 m. UkKM F 2958
- Perkas, Ukmergės jūrų skautai, 1929 m., UkKM F 2994
- Šešuolių šauliai ir jaunalietuviai, 1935 m., UkKM F 2961
- Tarptautinė skautų stovykla Palangoje, 1933 m., UkKM F 2985
- Perkas, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos skautės, 1939 m., UkKM F 2953
