Po karantino duris atvėrusiame Kauno įvairių tautų kultūrų centre neseniai eksponuota Akrolestos personalinė paroda „Smart Art“.
Akrolestos slapyvardį yra pasirinkusi Ukmergėje gyvenanti ir kurianti menininkė Tatjana Sokolova. Talentinga moteris kuria ne tik paveikslus, objektus, bet ir eilėraščius, prozą.
Kodėl Akrolesta? „Kažkas pajuokavo, kad mano slapyvardis yra panašus į „Lesto“, taip anksčiau vadinosi bendrovė „Ignitis“. Vadinasi, esu tarsi elektros kibirkštis.
Pati slapyvardžio idėja kilo, nes turiu labai populiarų vardą ir pavardę. O būnant menininku – tai problema. Mane gali supainioti su kitu žmogumi ir priskirti tai, ko nesakiau ir nedariau. Pavyzdžiui, bendrapavardis parašytų pornografinį romaną, o tektų aiškintis man… Todėl turėjau sukurti savo prekės ženklą“, – pasakoja moteris.
Prisipažįsta, kad tapyti ją paskatino imigracija: „Tarsi patekau į bedugnę tarp pasaulių. Nebepriklausiau savo gimtajai šaliai ir tuo pačiu metu manęs nepriėmė svetimoje. Sustabdyta būsena, motinos ir žmonos vaidmuo, asmenybės ištrynimas, kurį gali patirti kiekviena moteris. Depresija. Man reikėjo susikurti savo pasaulį ir prasmę, suprasti, kas aš esu ir kokiu keliu noriu eiti.
Menas man tapo meditacija. Pradėjau kurti savo malonumui, šiaip sau, pasilinksminti. Tai buvo mano pačios tylus kampelis, kuriame filmuojami įvairiausi vaidmenys.“
Kas jai yra menas? Pašnekovė mano, kad tai labai plati sąvoka – per amžius žmonės piešė, dainavo ir šoko, norėdami linksmintis ir bendrauti tarpusavyje. Piešimas jai – bendravimo būdas. „Aš nemoku gerai lietuviškai. Be to, pasaulyje yra per daug kalbų, kurias greičiausiai neturėsiu laiko įvaldyti, todėl paveikslai man yra dar vienas bendravimo būdas, kuriam nereikia vertėjo“, – sako T. Sokolova.
Profesionalumas jai – filosofinė sąvoka. Prisimena, kad vaikystėje tėvai buvo savotiškai paskirstę vaidmenis tarp jos ir seserų: „Viena sesuo šoka, kita piešia, o man buvo priskirta žmogaus be talento etiketė. Ilgą laiką nešiojau ir nemaniau, kad ant drabužių reikalingos kainų etiketės. Žmonėms jų nereikia.“
Mano, kad gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta konkurencija, visi yra ir teisėjai, ir kaltinamieji tuo pačiu metu. Menas jai – saviraiškos laisvė. Vieta, kur nieks nevertina.
„Kritika yra labai skausminga, kai esi pradedantysis menininkas. Tai yra tarsi šaukti ant vaiko, kuris žengia pirmuosius žingsnius ir krenta“, – kalba moteris.
Kabinamą profesionalo ar neprofesionalo etiketę vertina kaip virvę, surišančią rankas ir kojas ir neleidžiančią kurti.
Savo darbuose kūrėja išryškina žmogaus teises, gyvenimo laikinumą, agresijos augimą pasaulyje.
Sako, kad piešia su akcentu, lygiai taip pat, kaip ir kalba lietuvių kalba. Vieniems šis akcentas juokingas, bet kitiems jis netrukdo suprasti.
„Manau, kad akcentas yra tarsi razina, kuri išryškina individualumą. Stengiuosi mažiau galvoti, kaip tai padaryti teisingai. Priešingu atveju galima pradėti žygiuoti tiesia linija ir sukurti visiškai plokščią kūrinį“, – sako moteris. Menas jai – tai vieta, kurioje leidžiami žaidimai ir net chuliganizmas, suteikiantis saviraiškos laisvę, o ne supančiojantis rankas ir kojas.
Akrolesta pasivadinusi kūrėja stengiasi savo darbų nevertinti – lai tai padarys kiti. Tačiau mėgsta peržiūrėti savo senus darbus, jei mato pažangą – džiaugiasi. Sako, kad bandymai ir klaidos yra laipteliai į tikslą.
UŽ inf.
