Šiltėjant orams, kasmet prasideda pernykštės žolės gaisrai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje jau kilo 174 pievų gaisrai, daugiausia – Vilniaus apskrityje, Ukmergėje vien per praėjusią savaitę jų buvo 9.
Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ar ražienų, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Patys taip pat atsargiai elkitės su ugnimi: nemėtykite degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Prieš kurdami laužą pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas.
Nustatyta tvarka
Jeigu nėra galimybių nupjautos žolės kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos.
Surinktų augalų deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.
Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę.
Deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigę deginti, žarijas ar smilkstančią ugniavietę užgesinkite užpildami vandeniu ar smėliu.
Kenkia aplinkai
Aplinkos ministerija primena, kad laukų gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, kenkia aplinkai.
Gaisrai didina oro taršą – deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles. Dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Atmosferoje ir taip daug po žiemos susikaupusių kietųjų dalelių, o žolės deginimas jų kiekį dar padidina. Jas nusodina tik lietus.
Nekontroliuojama ugnis pridaro žalos. Nors pievų augalijos pagrindas – daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ūgliams ir daigams liepsna didelės žalos nepadaro, tiesiog kuriam laikui sulėtina augimą, daug didesnis poveikis vienmečiams augalams, o ypač samanoms ar kerpėms, kurios neturi šaknų. Nuolat deginant natūralią pievą, tai gali turėti įtakos augalų rūšių įvairovei.
Tačiau labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Tyrimai rodo, kad po gaisrų sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų.
Dėl mikroorganizmų žūties padidėja organinių medžiagų mineralizacija ir tai neigiamai veikia bendrą derlingumą. Nustatyta, kad po vienkartinio žolės deginimo, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.
Sausos žolės deginimas gana pavojingas ir vabzdžiams ar lėtai judantiems gyvūnams, ypač kai dega dideli plotai. Dažnai žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.
Pasekmės – skaudžios
Ugniagesiai įspėja, kad pievų ir laukų gaisrų pasekmės dažnai būna skaudžios, nes liepsnos gali persimesti į miškus ar gyventojų sodybas. Dėl žolės gaisrų gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada galės laiku suskubti į kitą gaisrą, kilusį namuose.
Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama. Už nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Asmeniui gresia nuo 50 iki 300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – nuo 120 iki 350 eurų.
Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti ES išmokų.
UŽ inf.
