Ukmergė dar nuo carinės Lietuvos laikų buvo miestas su kareivinėmis. Laikai keitėsi, kareiviai – taip pat. Tačiau Ukmergėje visuomet būta kariškių. Tarpukariu čia įsikūrė DLK Gedimino 1 pėstininkų pulkas. Kariuomenės renginiai buvo svarbi miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalis.
1924 m. „Vasario 24 d. 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko „griežikų komanda“ karių klube surengė koncertą, kuriame buvo atliekami įvairūs klasikiniai, sudėtingi kūriniai. Tačiau karių orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio J. Gudavičiaus, grojo puikiai, „publika gausiai plojo“. Koncerto pelnas paskirtas kareivių švietimo reikalams. („Karys“, 1924 m.)
Kareivių atliekama programa buvo įvairi.
1924 m. „Balandžio 27 d. DLK Gedimino 1 pėstininkų pulko „Griežikų komanda, vadovaujant kapelmeisteriui Gudavičiui, surengė koncertą su gausinga geriausiųjų kompozitorių muzikos veikalų programa, k. a.: Rosini, Verdi, Suppe, Klirenso, Bacho, Haidus, Meyerbejero, Gudavičiaus (lietuviški), Moniuškos ir kitų. […] Pritariant stygų orkestrui, kareiviai sudainavo tris dainas: dvi pirmosios „Pirmyn“ ir „Į kovą“ kapelmeisterio Gudavičiaus sukomponuotos pačioje karo pradžioje ir pavestos 1 p. pulkui ir „Marš, marš, kareivėliai“ – Šimkaus./ Eilinis Chomskas atsižymėjo, grieždamas smuiku solo Bacho „Pavasaris aušta“, – o dūdų orkestre, kaipo solistas – virštarnybinis P. Dabulevičius kornetu. Apskritai visi griežikai, koncerte dalyvavusieji, techniškai gerai išlavinti.“ („Karys“, 1924 m.)
Ukmergės publika vertino vietos pulko orkestrą.
1924 m. „Rugsėjo 13 d. DLK Gedimino 1-jo pėstininkų pulko muzikantai karių klube surengė didelį koncertą, kuriame grojo pučiamųjų ir styginių instrumentų orkestrai. Kariams-muzikantams vadovavo kapelmeisteris Gudavičius. Buvo atlikta 15 įvairių kompozitorių kūrinių. Koncertas sulaukė didelio pasisekimo. „Senai toji salė nebuvo susilaukusi tiek daug vietos svečių. Mat ukmergiškiai pasiilgę pulko orkestro, kuris buvo ilgam laikui išvykęs griežti Palangos kurorte./ […] Sužavėti koncertu klausytojai po kiekvieno veikalo triukšmingai plodami šaukė tai „bis“, tai „bravo“. Orkestrui užbaigus paskirtą programą, kai kurios Ūkmergės panelės orkestro dirigentui Gudavičiui įteikė du dideliu labai gražiu bukietu.[…]“ („Karys“, 1924 m.)
1924 m. „Lapkričio 8 d. 1pėstininkų pulko orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio Gudavičiaus surengė karių klube koncertą, kuriame buvo atliekami klasikiniai kūriniai ir paties Gudavičiaus popuri iš dainų ir šokių, „Signalai“ bei fantazija „Karo muziejus“. („Karys“, 1924 m.)
Pulko švietimas
Rūpintasi pulko švietimu ir aktyviu laisvalaikio praleidimu.
1920 m. birželis „ Ūkmergės komendantūra./ Kareivių kultūr. ir švietimo reikalais nieko nedaroma./ 1 p. pulkas./ Kult. ir šviet. darbas uoliai varomas. Komisijos sudėtis: kap. Sprangauskas, kap. Reklaitis, kap. Butkevičius, kap. Jackus ir leit. Bagdonas./ Kareivių mokyklos veikia. Mokoma priverstinai 1 val. į dieną./ Įsteigta: knygynėlis, kareivių kliūbas ir krautuvėlė. Pulkas turi savo kinematografą, kuris veikia du kartus per savaitę. Kareiviai už seansus moka nuo 3 – 6 auks. Kareivių kliūbas, krautuvė ir kinematografas veikia skyrium nuo Švietimo Komisijos ir gryno pelno apie 22000 auks./ Gerai vedamas sportas. Įtaisyta: sūpynės, gigantai, darželiai; rengiama: kroketai, futbolai ir t.t. Velykoms buvo surengta sporto šventė, gegužės 30 d. raitų lenktynės. Rengiami vakarai. Gauta iš vakarų ir surinkta švietimo reikalams 4453 auks., išleista 2888 a. 50 sk. Kareivių ūpas geras, visi noriai mokosi rašyti ir skaityti. Nemokančių rašyti skaityti veik nėra. Vasaros metu manoma surengti ekskursijų.“ („Kariškių žodis“, 1920 m.)
1924 m. gegužė. „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos, bet dirva darbui plati, darbininkų būtų, tik trūksta iniciatyvos. Galima būtų leisti pulko laikraštėlis, kaip kad kituos pulkuos daroma, bet pulkas tuo reikalu miega, nors turėtų būti pavyzdžiu kitiems pulkams. 1-as visur turi būti pirmas./ Bet už tai pirmame pulke, kariai gali didžiuotis, turėdami sau pramogos linksmą vietelę, būtent karių klubą, kur rengiami šokiai kone kas sekmadienis, bet jau ir tai pradeda nuobodžiauti, kad be vaidinimų. Argi tai to nebūtų galima padaryti? Kiekvienas atsakys, kad galima.“ („Karys“, 1924 m.)
Ypač didžiuotasi karininkų klubu, kuriame vyko daug įvairaus pobūdžio veiklų.
1924 m. liepa. Atsakydamas į „Kario“ 20 numeryje išspausdintą minti, jog „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos“, leitenantas K. Slavinskas rašo, jog „[…] Pulke švietimas, kaip ir anksčiau, taip ir dabar sėkmingai varomas. Kaip tik atvyksta pulkan naujokai, karininkai visu smarku tuojau imasi mokyti analfabetus. Pulkas jų neturėdavo ir neturi, nes kuopose ir komandose paskirtomis valandomis švietimo darbas varomas sistemingai iš nustatytos programos. […] Pulkas turi gražiai įtaisytą karininkų klubą, kur ateina daug lietuviškų ir kitomis kalbomis leidžiamų laikraščių bei žurnalų. Kasdieną čia susirenka karininkų būrelis laikraščių pasiskaityti, pasikalbėti, laisvą laiką smagiau praleisti./ Pulkas turi ir kareivių klubą. Jame yra kinematografas. Klubo salėje telpa visas batalionas, todėl paeiliui kiekvienam batalionui rodomos visos filmos, kokios tik būna atgabenamos. Anksčiau, kol dar nebuvo sušilęs oras, buvo rengiami kareiviams pasilinksminimai, šokiai. Tai puskarininkių kadrui, tai eiliniams, tai visiems kareiviams bendrai. Protarpiais taipgi buvo ir vaidinimų savo mėgėjų suvaidintų, buvo kviesta p. Braziulevičiaus trupė, vietinės gimnazijos kuopelės ir kt. Būna neretai ir paskaitos. […] Sekminių pirmą dieną pavakary pulkas surengė gegužinę, kur tyram ore, gražiam miškely – pušinėly pulko kariai turėjo progos pasivaikštinėti, pažaisti, pašokti, orkestro pasiklausyti. Ūpas buvo visų kuo geriausias. Miela būtų, kad toks ūpas pulke visada vyrautų. […]“ („Karys“, 1924 m.)
Daug dėmesio raštingumui ugdyti. Pulkas turėjo biblioteką.
1924 m. 1 pėstininkų pulke kareivių mokymas buvo vedamas dvejose grupėse – beraščių ir šiek tiek mokančių. 106 beraščiai išmokyti skaityti ir rašyti, į atsargą paleista 60 analfabetų, „kurių negalėta išmokinti blogų sąlygų dėlei, lėšų stokos ir gautų kareivių iš svetimų dalinių“. Pulko bibliotekoje buvo 646 knygos, 1924 m. įsigyta 170 egz. naujų knygų. Apie 40 proc. kareivių skaitė bibliotekos knygas. „Be to, buvo daromos paskaitos, vakarėliai ir dažnai rodomas kinematografas.“ („Karys“ 1925 m.)
Kariuomenės vado apsilankymas
1925 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Š. m. lapkričio m. 28 d. Vilkmergėje „Aido“ salėje pulko švietimo komisija surengė viešą vakarą. Vaidino „Laisvės kovotojai“, K. Gaigalo 4-ių veiksmų scenos vaizdelis iš Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrimosi laikų. Vaidino pulko raštininkų k-dos mėgėjų trupė, padedant vietinėms panelėms. Vaidino, kaipo mėgėjų trupė, – neblogai. Koncertinėje dalyje buvo pulko dūdų orkestro, kapel. vedamo, išpildyta „Negro sopranas“ – fantazija „Original“ ir dar šis tas. Po vaidinimo buvo šokiai./ Lapkričio m. 23 d. per pulko šventę, buvo tas pats veikalas vaidintas pulko kariams, išimtinai paskutinio šaukimo naujokams, kurie su dideliu smalsumu žiūrėjo./ Švietimo komisija per abu vaidinimu nuostolių iš to neturėjo: kariams buvo už dyką, vaidinimas ne kariams padengė visas išlaidas./ Lapkričio 28 d. gediminiečius aplankė kariuomenės vadas. Dalyvavo pulko karininkų surengtuose bendruose pietuose, kurie buvo be svaigiųjų gėrimų ir reikia pabrėžti pirmieji tokie pietūs./ Po pietų kariuomenės vadas apžiūrėjo naujokus. Tarė jiems keletą tėviškų žodžių ir patarimų. Iš apžiūros naujokai labai gerame ūpe žygiavo į butus./ Vakare kariuomenės vadas apleido gediminiečius.“ („Karys“, 1925 m.)
Vėl keitėsi laikai, keitėsi ir kareiviai. Sovietmečiu Ukmergėje buvo karinis miestelis, mieste gyveno Sovietų sąjungos kareiviai su šeimomis, Kopūstėlių miške buvo įkurta sovietų armijos raketinė bazė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Ukmergėje kareivių nebeliko. Įvairios savanorių mokomosios operacijos – retenybė.
Buvusi karinio miestelio teritorija laukia investicijų. Neseniai pradėta tvarkyti aplinka.
Buvusi raketine bazė, ilgą laiką likusi apleista, dabar yra privati valda – klubo „Miško broliai“ nuosavybė. Čia vyksta įvairios edukacijos, stovyklos, leidžiančios pažinti kareiviško gyvenimo patirtį.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas. Kariuomenės su visuomene susiartinimo šventė, Ukmergė, 1928 m., UkKM F 3117
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko paradas Ukmergėje. 1923 m., UkKM F 3019
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos ir I bataliono kareivinės Ukmergėje, Deltuvos g., XX a. 3 deš., UkKM F 3582
- I p. DLK Gedimino pulko kariai, III-oji kulkosvaidininkų kuopa prie Ukmergės kareivinių, 1937 m., UkKM F 2803
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko šventė, 1928 m., UkKM F 3233
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko karininkai Ukmergėje, 1927 m., UkKM F 3078
- I p. DLK Gedimino pulko kariai vasaros poligone prie Šventosios upės Ukmergėje, 1932 m., UkKM F 2832
- Petras Ciunis, Lietuvos kariuomenės savanoris, 1918 m., UkKM F 2915
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko kariai žiemos pratybose., XX a. 4 deš., UkKM F 2797
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko rengimasis priziniam šaudymui, 1924 m, UkKM F 2842
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko lauko virtuvė, 1939 m., UkKM F 2776
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko kareivių fizinio pasirengimo patikrinimas, 1930 m., UkKM F 2812
Ukmergė dar nuo carinės Lietuvos laikų buvo miestas su kareivinėmis. Laikai keitėsi, kareiviai – taip pat. Tačiau Ukmergėje visuomet būta kariškių. Tarpukariu čia įsikūrė DLK Gedimino 1 pėstininkų pulkas. Kariuomenės renginiai buvo svarbi miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalis.
1924 m. „Vasario 24 d. 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko „griežikų komanda“ karių klube surengė koncertą, kuriame buvo atliekami įvairūs klasikiniai, sudėtingi kūriniai. Tačiau karių orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio J. Gudavičiaus, grojo puikiai, „publika gausiai plojo“. Koncerto pelnas paskirtas kareivių švietimo reikalams. („Karys“, 1924 m.)
Kareivių atliekama programa buvo įvairi.
1924 m. „Balandžio 27 d. DLK Gedimino 1 pėstininkų pulko „Griežikų komanda, vadovaujant kapelmeisteriui Gudavičiui, surengė koncertą su gausinga geriausiųjų kompozitorių muzikos veikalų programa, k. a.: Rosini, Verdi, Suppe, Klirenso, Bacho, Haidus, Meyerbejero, Gudavičiaus (lietuviški), Moniuškos ir kitų. […] Pritariant stygų orkestrui, kareiviai sudainavo tris dainas: dvi pirmosios „Pirmyn“ ir „Į kovą“ kapelmeisterio Gudavičiaus sukomponuotos pačioje karo pradžioje ir pavestos 1 p. pulkui ir „Marš, marš, kareivėliai“ – Šimkaus./ Eilinis Chomskas atsižymėjo, grieždamas smuiku solo Bacho „Pavasaris aušta“, – o dūdų orkestre, kaipo solistas – virštarnybinis P. Dabulevičius kornetu. Apskritai visi griežikai, koncerte dalyvavusieji, techniškai gerai išlavinti.“ („Karys“, 1924 m.)
Ukmergės publika vertino vietos pulko orkestrą.
1924 m. „Rugsėjo 13 d. DLK Gedimino 1-jo pėstininkų pulko muzikantai karių klube surengė didelį koncertą, kuriame grojo pučiamųjų ir styginių instrumentų orkestrai. Kariams-muzikantams vadovavo kapelmeisteris Gudavičius. Buvo atlikta 15 įvairių kompozitorių kūrinių. Koncertas sulaukė didelio pasisekimo. „Senai toji salė nebuvo susilaukusi tiek daug vietos svečių. Mat ukmergiškiai pasiilgę pulko orkestro, kuris buvo ilgam laikui išvykęs griežti Palangos kurorte./ […] Sužavėti koncertu klausytojai po kiekvieno veikalo triukšmingai plodami šaukė tai „bis“, tai „bravo“. Orkestrui užbaigus paskirtą programą, kai kurios Ūkmergės panelės orkestro dirigentui Gudavičiui įteikė du dideliu labai gražiu bukietu.[…]“ („Karys“, 1924 m.)
1924 m. „Lapkričio 8 d. 1pėstininkų pulko orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio Gudavičiaus surengė karių klube koncertą, kuriame buvo atliekami klasikiniai kūriniai ir paties Gudavičiaus popuri iš dainų ir šokių, „Signalai“ bei fantazija „Karo muziejus“. („Karys“, 1924 m.)
Pulko švietimas
Rūpintasi pulko švietimu ir aktyviu laisvalaikio praleidimu.
1920 m. birželis „ Ūkmergės komendantūra./ Kareivių kultūr. ir švietimo reikalais nieko nedaroma./ 1 p. pulkas./ Kult. ir šviet. darbas uoliai varomas. Komisijos sudėtis: kap. Sprangauskas, kap. Reklaitis, kap. Butkevičius, kap. Jackus ir leit. Bagdonas./ Kareivių mokyklos veikia. Mokoma priverstinai 1 val. į dieną./ Įsteigta: knygynėlis, kareivių kliūbas ir krautuvėlė. Pulkas turi savo kinematografą, kuris veikia du kartus per savaitę. Kareiviai už seansus moka nuo 3 – 6 auks. Kareivių kliūbas, krautuvė ir kinematografas veikia skyrium nuo Švietimo Komisijos ir gryno pelno apie 22000 auks./ Gerai vedamas sportas. Įtaisyta: sūpynės, gigantai, darželiai; rengiama: kroketai, futbolai ir t.t. Velykoms buvo surengta sporto šventė, gegužės 30 d. raitų lenktynės. Rengiami vakarai. Gauta iš vakarų ir surinkta švietimo reikalams 4453 auks., išleista 2888 a. 50 sk. Kareivių ūpas geras, visi noriai mokosi rašyti ir skaityti. Nemokančių rašyti skaityti veik nėra. Vasaros metu manoma surengti ekskursijų.“ („Kariškių žodis“, 1920 m.)
1924 m. gegužė. „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos, bet dirva darbui plati, darbininkų būtų, tik trūksta iniciatyvos. Galima būtų leisti pulko laikraštėlis, kaip kad kituos pulkuos daroma, bet pulkas tuo reikalu miega, nors turėtų būti pavyzdžiu kitiems pulkams. 1-as visur turi būti pirmas./ Bet už tai pirmame pulke, kariai gali didžiuotis, turėdami sau pramogos linksmą vietelę, būtent karių klubą, kur rengiami šokiai kone kas sekmadienis, bet jau ir tai pradeda nuobodžiauti, kad be vaidinimų. Argi tai to nebūtų galima padaryti? Kiekvienas atsakys, kad galima.“ („Karys“, 1924 m.)
Ypač didžiuotasi karininkų klubu, kuriame vyko daug įvairaus pobūdžio veiklų.
1924 m. liepa. Atsakydamas į „Kario“ 20 numeryje išspausdintą minti, jog „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos“, leitenantas K. Slavinskas rašo, jog „[…] Pulke švietimas, kaip ir anksčiau, taip ir dabar sėkmingai varomas. Kaip tik atvyksta pulkan naujokai, karininkai visu smarku tuojau imasi mokyti analfabetus. Pulkas jų neturėdavo ir neturi, nes kuopose ir komandose paskirtomis valandomis švietimo darbas varomas sistemingai iš nustatytos programos. […] Pulkas turi gražiai įtaisytą karininkų klubą, kur ateina daug lietuviškų ir kitomis kalbomis leidžiamų laikraščių bei žurnalų. Kasdieną čia susirenka karininkų būrelis laikraščių pasiskaityti, pasikalbėti, laisvą laiką smagiau praleisti./ Pulkas turi ir kareivių klubą. Jame yra kinematografas. Klubo salėje telpa visas batalionas, todėl paeiliui kiekvienam batalionui rodomos visos filmos, kokios tik būna atgabenamos. Anksčiau, kol dar nebuvo sušilęs oras, buvo rengiami kareiviams pasilinksminimai, šokiai. Tai puskarininkių kadrui, tai eiliniams, tai visiems kareiviams bendrai. Protarpiais taipgi buvo ir vaidinimų savo mėgėjų suvaidintų, buvo kviesta p. Braziulevičiaus trupė, vietinės gimnazijos kuopelės ir kt. Būna neretai ir paskaitos. […] Sekminių pirmą dieną pavakary pulkas surengė gegužinę, kur tyram ore, gražiam miškely – pušinėly pulko kariai turėjo progos pasivaikštinėti, pažaisti, pašokti, orkestro pasiklausyti. Ūpas buvo visų kuo geriausias. Miela būtų, kad toks ūpas pulke visada vyrautų. […]“ („Karys“, 1924 m.)
Daug dėmesio raštingumui ugdyti. Pulkas turėjo biblioteką.
1924 m. 1 pėstininkų pulke kareivių mokymas buvo vedamas dvejose grupėse – beraščių ir šiek tiek mokančių. 106 beraščiai išmokyti skaityti ir rašyti, į atsargą paleista 60 analfabetų, „kurių negalėta išmokinti blogų sąlygų dėlei, lėšų stokos ir gautų kareivių iš svetimų dalinių“. Pulko bibliotekoje buvo 646 knygos, 1924 m. įsigyta 170 egz. naujų knygų. Apie 40 proc. kareivių skaitė bibliotekos knygas. „Be to, buvo daromos paskaitos, vakarėliai ir dažnai rodomas kinematografas.“ („Karys“ 1925 m.)
Kariuomenės vado apsilankymas
1925 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Š. m. lapkričio m. 28 d. Vilkmergėje „Aido“ salėje pulko švietimo komisija surengė viešą vakarą. Vaidino „Laisvės kovotojai“, K. Gaigalo 4-ių veiksmų scenos vaizdelis iš Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrimosi laikų. Vaidino pulko raštininkų k-dos mėgėjų trupė, padedant vietinėms panelėms. Vaidino, kaipo mėgėjų trupė, – neblogai. Koncertinėje dalyje buvo pulko dūdų orkestro, kapel. vedamo, išpildyta „Negro sopranas“ – fantazija „Original“ ir dar šis tas. Po vaidinimo buvo šokiai./ Lapkričio m. 23 d. per pulko šventę, buvo tas pats veikalas vaidintas pulko kariams, išimtinai paskutinio šaukimo naujokams, kurie su dideliu smalsumu žiūrėjo./ Švietimo komisija per abu vaidinimu nuostolių iš to neturėjo: kariams buvo už dyką, vaidinimas ne kariams padengė visas išlaidas./ Lapkričio 28 d. gediminiečius aplankė kariuomenės vadas. Dalyvavo pulko karininkų surengtuose bendruose pietuose, kurie buvo be svaigiųjų gėrimų ir reikia pabrėžti pirmieji tokie pietūs./ Po pietų kariuomenės vadas apžiūrėjo naujokus. Tarė jiems keletą tėviškų žodžių ir patarimų. Iš apžiūros naujokai labai gerame ūpe žygiavo į butus./ Vakare kariuomenės vadas apleido gediminiečius.“ („Karys“, 1925 m.)
Vėl keitėsi laikai, keitėsi ir kareiviai. Sovietmečiu Ukmergėje buvo karinis miestelis, mieste gyveno Sovietų sąjungos kareiviai su šeimomis, Kopūstėlių miške buvo įkurta sovietų armijos raketinė bazė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Ukmergėje kareivių nebeliko. Įvairios savanorių mokomosios operacijos – retenybė.
Buvusi karinio miestelio teritorija laukia investicijų. Neseniai pradėta tvarkyti aplinka.
Buvusi raketine bazė, ilgą laiką likusi apleista, dabar yra privati valda – klubo „Miško broliai“ nuosavybė. Čia vyksta įvairios edukacijos, stovyklos, leidžiančios pažinti kareiviško gyvenimo patirtį.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas. Kariuomenės su visuomene susiartinimo šventė, Ukmergė, 1928 m., UkKM F 3117
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko paradas Ukmergėje. 1923 m., UkKM F 3019
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos ir I bataliono kareivinės Ukmergėje, Deltuvos g., XX a. 3 deš., UkKM F 3582
- I p. DLK Gedimino pulko kariai, III-oji kulkosvaidininkų kuopa prie Ukmergės kareivinių, 1937 m., UkKM F 2803
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko šventė, 1928 m., UkKM F 3233
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko karininkai Ukmergėje, 1927 m., UkKM F 3078
- I p. DLK Gedimino pulko kariai vasaros poligone prie Šventosios upės Ukmergėje, 1932 m., UkKM F 2832
- Petras Ciunis, Lietuvos kariuomenės savanoris, 1918 m., UkKM F 2915
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko kariai žiemos pratybose., XX a. 4 deš., UkKM F 2797
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko rengimasis priziniam šaudymui, 1924 m, UkKM F 2842
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko lauko virtuvė, 1939 m., UkKM F 2776
- Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulko kareivių fizinio pasirengimo patikrinimas, 1930 m., UkKM F 2812
