Ukmergės senasis knygynas visą kovą ir balandį savo lankytojus džiugins ne tik knygomis, bet ir tapybos darbų paroda „Pamiršti prisiminimai iš palėpės“.
Nuo kovo 1 dienos knygyno erdvėse įsikūrė 26 įmonės vadovės, menininkės Kristinos Pažūsienės paveikslai.
Moteris pasakojo, kad pastaruoju metu, nesant galimybių susitikti gyvai, naudojasi galimybėmis bendrauti nuotoliniu būdu. Taip gyvenime atsirado naujų žmonių meno srityje. Su jais dalijasi įvairiomis idėjomis. Vieną vakarą, besišnekučiuojant, gimė mintis parodyti savo darbus.
„Tai, kas miela, reikia ištraukti iš praeities ir vėl pasidžiaugti. Ypač dabar, kai vėl iš naujo supratome, kad mažos smulkmenos mums yra labai brangios“, – apie idėją parodyti savo darbus sako jų autorė. Šią mintį sekė kita – surengti tikrą parodą knygyne.
Kadangi knygynai, atlaisvėjus karantino suvaržymams, jau pravėrė duris, tai kodėl negalėtų lankytojų džiuginti ne tik knygomis, bet ir paveikslais. Juolab, kad Ukmergės senajame knygyne jau buvo surengta parodų.
Išeksponuoti kūrinius knygyne, kuris tam nepritaikytas, nėra paprasta. Paveikslams reikia nuotolio. Tačiau darbai jau surado savo vietas patalpos erdvėse.
„Mano darbuose nėra natiurmortų ar konkretybių. Ką jaučiu, tą ir tapau. Dažniausiai tai būna visiškos abstrakcijos“, – sako K. Pažūsienė.
Eksponuojami paveikslai, sukurti skirtingu laiku. Pasak autorės, ne ant visų užrašytos datos. Seniausi darbai – bandymai tapyti po gana ilgos pertraukos 2006 metais.
Kaip pasakojo K. Pažūsienė, ji piešia nuo mokyklos laikų. Tačiau buvo dešimties metų tarpas, kai neėmė teptuko į rankas. Į kūrybą grįžo pamažu – pradėjo nuo pieštukinių darbų. Sudalyvavusi keliose parodose, kur pristatė pieštuku sukurtus darbus, nutarė grįžti prie tapybos.
Skirtingų laikotarpių darbuose – daug spalvų. „Pasirodo, net ir mėlynąjį periodą turėjau, – juokauja kūrėja. – Matyt, jis būdingas visiems menininkams.“
Yra ir „murzinų“ darbų – jie susiję su gyvenimo įvykiais. Tačiau vyrauja spalvos: „Mano gyvenime turi būti ir yra daug spalvų“, – sako moteris.
Menininkė tapo aliejumi – patinka stiprūs ir stambūs potėpiai su daug dažų. Tačiau parodoje yra ir kitokių paveikslų, be storų potėpių. Autorės manymu, kiti tokį tapymo būdą gal pavadintų vaikišku piešimu, tačiau jis tuo metu padėjo išreikšti savo jausmus.
Sakė iš pradžių galvojusi apie vienos dienos parodą, tačiau galiausiai nusprendė darbus eksponuoti ilgai, kad kuo daugiau knygyno lankytojų galėtų pasidžiaugti spalvomis. Todėl paroda truks du mėnesius. Kovo mėnesį knygynas dirba nuo 9 iki 17.30 val. Dėl karantino vienu metu gali užeiti tik ribotas skaičius žmonių.
K.Pažūsienė žada, kad ilgainiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių, knygyno erdvėse atsiras dar viena veikla, kurios idėja dar tik brandinama.
