Ukmergės rajono savivaldybė, ruošdama strateginį rajono plėtros planą, jame numato ir senamiesčio tvarkybą bei įveiklinimą.
Praėjusią savaitę buvo surengta nuotolinė diskusija, kokio senamiesčio nori patys ukmergiškiai ir kokios yra profesionalų įžvalgos.
Rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas informavo, kad šiuo metu savivaldybė įgyvendina projektą „KAIROS: Kultūros paveldas – galimybė miesto plėtrai ir darniam socialiniam vystymuisi“.
Pasak vedėjo, šio projekto tikslas – parengti Ukmergės senamiesčio vystymo strategiją, kuri tenkintų visų poreikius, todėl labai svarbu įtraukti kuo daugiau ukmergiškių. Planuojama surengti net keletą diskusijų, skirtų atskiroms temoms aptarti. Tarp jų – ir tarptautines diskusijas su miestais partneriais.
Praėjusią savaitę įvyko pirmasis tematinis susitikimas su bendruomene aplinkai aptarti.
Virtualiame renginyje dalyvavo per 40 ukmergiškių. Pranešimus skaitė ekspertai, o savivaldybės architektas pristatė visuomenės apklausos tarpinius rezultatus.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorė-ekspertė, daktarė Jolita Butkevičienė kalbėjo apie kultūros paveldo vertę. Atkreipė dėmesį, kad Ukmergė yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Tai – didelė privilegija, kuria pasigirti gali tik nedaugelis miestų. Tačiau rajono savivaldybės svetainėje apie miesto istoriją nepateikiama jokios informacijos. O ji galėtų padidinti turistų susidomėjimą Ukmerge ir skatintų pačių ukmergiškių pasididžiavimą savo miestu bei motyvaciją saugoti paveldą.
Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas, atestuotas teritorijų planavimo specialistas, architektas Gintautas Tiškus pristatė pranešimą apie aikščių gyvybingumą, kuriame pateikė viešųjų erdvių patrauklumo formavimo principus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas Dalius Vrubliauskas pasisakė apie istorinių pastatų priežiūros problematiką.
Pranešėjų žvilgsnis iš šalies leido pamatyti teigiamus bei neigiamus, taisytinus aspektus. Visi pranešėjai atkreipė dėmesį į vietos bendruomenės įtraukimo svarbą.
Džiaugiasi smulkiąja architektūra
A.Sakalauskas diskusijos dalyviams pristatė ukmergiškių apklausos, startavusios sausio 26 d., tarpinius rezultatus. Iki renginio į anketos klausimus atsakė 41 respondentas.
Kaip labai svarbias senamiesčio vertybes daugiausia respondentų, 25, paminėjo istorinių pastatų architektūrą.
Antroje vietoje – daugiakultūrės Ukmergės, kurioje klestėjo žydų bendruomenė, įvaizdis, ir Ukmergės – Lietuvos kryžkelės – įvaizdis. Abu šie teiginiai po 19 kartų pažymėti kaip labai svarbūs. 17 respondentų mano, kad labai svarbi yra miesto istorija, susijusi su Gediminaičių dinastija, legenda ir piliakalnis. Beje, prie visų vertybių buvo po keletą pažymėjimų „nesvarbu“, išskyrus istorinių pastatų architektūrą.
Kaip priimtiniausią senamiesčio veidą daugiausia respondentų, 22, pažymėjo pastatų architektūrą, 19 pažymėjimų sulaukė dainuojančių balandžių, piliakalnio, observatorijos turistiniai maršrutai, 17 respondentų senamiestį norėtų matyti kaip šeimų susibūrimo vietą, o 16 tikisi interaktyvių patirčių. 14 respondentų mano, kad senamiestis turėtų būti kultūrinių ir gastronominių renginių vieta.
Tik 5 apklaustieji pažymėjo senamiestį siejantys su tarpukariu ir prezidentu Antanu Smetona. Būtent šis punktas sulaukė 9 pažymėjimų „nepriimtina“. Prie kitų punktų tokių pažymėjimų būta iki 5, o pastatų architektūra ir interaktyvios patirtys nepažymėti nė karto kaip nepriimtini.
Į klausimą, kurie tvarkybos darbai jus labiausiai džiugina, daugiausia respondentų, 26, išskyrė kasmetinį naujų skulptūrų atsiradimą. Po 19 balsų gavo buvusio kino teatro „Draugystė“ rekonstravimas bei muziejaus įkurdinimas jame ir Vienuolyno gatvės alėja. 17 respondentų džiugina piliakalnio pritaikymas, o 16 – Šventosios upės pakrantės sutvarkymas prie Paupio gatvės. Vasario 16-osios, Sodų, Klaipėdos, Paupio gatvių rekonstrukcija surinko 14 balsų, o kultūros centro aikštės sutvarkymas – 9 balsus. Visi punktai sulaukė ir pažymėjimų, „nedžiugina“. Daugiausia jų, 6, gavo kultūros centro aikštė, 5 – piliakalnis.
Virtualios diskusijos dalyviai, išsiskyrę į grupes, aptarinėjo šiuos tarpinius rezultatus, kodėl jie yra būtent tokie. Išsakytos nuomonės, kad su tarpukariu ir A. Smetona labiau siejasi prezidento gimtinė ir Užugiris, kur vyksta kasmetiniai renginiai, todėl ukmergiškiai šio aspekto nemato kaip miesto senamiesčio savasties. O smulkiosios architektūros iniciatyvos, nors ir pigesnės, bet labiau džiugina nei stambių objektų sutvarkymas todėl, kad jos vedžioja po miestą, pasakoja apie jį, ir tai įtraukia labiau nei vieno objekto aplankymas.
Gyventojų pasiūlymai
Į atvirus anketos klausimus respondentai atsakinėjo aktyviai pateikdami komentarus. Kad senamiestis taptų patogesnis ukmergiškiams, siūlyta sutvarkyti infrastruktūrą, telkti senamiesčio bendruomenę, kad nebūtų apleistų ir nenaudojamų pastatų-vaiduoklių bei sandėliukų. Pageidaujama suvenyrų, vietos maisto produktų ir kitų krautuvėlių, kavinių, kepyklėlių, amatininkų dirbtuvių, erdvių menui ir renginiams, patogių žaliųjų zonų šeimoms, vandens biuvečių, lauko staliukų kavai, kompiuteriui, šachmatams, suolelių, sūpynių. Tikimasi, kad tai sulaikytų praeivį užsibūti ilgiau, autentiškoje architektūroje atsispindėtų istorija, o drauge virtų gyvenimas dabar.
Pasiūlyta ir labai originalių idėjų, kaip jaunavedžių rožyno ar naujagimių sodo įkūrimas ar kultūriniai bei poilsio renginiai kiemuose.
Atkreiptas dėmesys, kad senamiestis turi būti prieinamas visiems – ir neįgaliesiems, ir šeimoms su kūdikiais, ir senjorams.
Sulaukta pastabų dėl atliekų konteinerių ir automobiliais užstatytų kiemelių. Pasiūlyta mažinti automobilių srautą, parkavimo zonas didinti senamiesčio prieigose, senamiestį paliekant daugiau pėstiesiems.
Lėšų nukreipimas
Apklausos respondentų manymu, aplinka prie savivaldybės administracijos pastato neišnaudota ir šalta.
Išreikštas nepasitenkinimas senamiesčio pastatų būkle ir estetiniu jų vaizdu, pasigendama rodyklių į lankytinus objektus, pateiktos informacijos apie pastatų istoriją.
Minimos Širvintų, Gedimino, Vilniaus gatvės, ne sykį – Žuvų gatvė, kuri per šias Kalėdas buvo tapusi traukos vieta. Manoma, kad sutvarkius jų erdves, šios gatvės galėtų tapti reprezentatyviomis traukos vietomis.
Lėšas respondentai daugiausia siūlo kreipti į fasadų, gatvių, kiemelių tvarkymą, autentiškumo atkūrimą, nuorodų įrengimą, netvarkingų statinių griovimą, erdvių vaikams, paaugliams, senjorams įkūrimą, pastatų ir erdvių įveiklinimą, sudarant sąlygas smulkiam verslui.
Siūloma remti pastatų savininkus, kurie rūpinasi paveldo išsaugojimu ar bausti piktybiškai nesitvarkančius.
Pristatyta gyventojų apklausa vis dar vyksta, joje galima dalyvauti iki kovo pradžios. Aktyvumas, pildant anketą, ypač padidėjo po diskusijos. Jau kitą dieną po virtualaus susitikimo ją pildžiusių respondentų skaičius šoktelėjo iki 64.
Pasak savivaldybės architekto, ieškoma būdų, kaip įtraukti vietos bendruomenę, skatinti žmones išsakyti nuomones, kokias senamiesčio vizijas jie mato. Ateityje bus surengtos dar kelios teminės apklausos.
