Ukmergiškė Rita, dažnai su savo augintiniu išeinanti pasivaikščioti į sveikatingumo taką Pivonijos šile, skundėsi neatsakingais šeimininkais, kurie, nesilaikydami taisyklių, savo augintinius paleidžia nuo pavadėlių. Laisvai bėgiojantys šunys ne visada draugiški.
Rita teigė savąjį augintinį visada laikanti už pavadėlio ir neleidžianti laisvai bėgioti. Ji pasakojo, kad visai neseniai, Pivonijos šile bevedžiojant augintinį, jį užpuolė kitas šuo.
Tai – jau ne pirmas kartas. Nors moteris bando paprotinti neatsakingus šeimininkus patardama savo augintinius vedžioti tvarkingai, šie į pastabas neatsižvelgia ir vis tiek daro savo.
Pasak Ritos, geru oru žmonių įrengtame take vaikštinėja daug, o palaidi šunys, jei ir nepuola, tai gąsdina.
Pasidomėjome, kodėl šunys puola vieni kitus. Ukmergės kinologų klubo pirmininkas Stasys Barauskas teigė, kad šuns reakcija, pamačius kitą šunį, priklauso nuo auklėjimo. Agresyvesni tie augintiniai, kurie nuo mažens nėra socializuojami. Jo manymu, geriausia vedžioti šunis į dresūros mokyklas, kur jie matytų kitus šunis ir su jais bendrautų. Arba turi būti dresuojami namuose, dažnai vedžiojami tarp žmonių su jų augintiniais, kad tai taptų įprasta aplinka.
S.Barauskas atkreipė dėmesį, kad parodose dalyvauja šimtai šunų, tačiau vieni kitų nepuola. Kinologo teigimu, didesnę agresiją kitiems šunims gali jausti veisiami bedokumenčiai šunys, kurių psichika dažnai būna nestabili. Rišamas šuo bus agresyvesnis nei voljere laikomas augintinis. Šuo, kuris negauna progos išsilakstyti, taip pat gali urgzti ar pulti ant kito šuns. Šunys turi būti vedžiojami bent du kartus per dieną, jiems būtina išlieti energiją, tada būna mažiau agresyvūs.
Galioja taisyklės
Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2017 metais patvirtino gyvūnų laikymo taisykles. Jos taikomos Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse. Taisyklių privalu laikytis visiems gyvūnų augintojams. Pagal jas, šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Tad sveikatingumo takas, kuriuo naudojasi daug žmonių, nėra labai tinkama vieta vedžioti augintinius. Nei prilaikomus už pavadėlių, nei, juo labiau, be pavadėlių.
Rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus informavo, kad speciali gyvūnų vedžiojimo aikštelė Ukmergėje yra įrengta prie policijos komisariato.
Kam iki vienintelės mieste esančios aikštelės keliauti su savo augintiniais per toli, lieka laukymės, parkų pakraščiai ir kitos žmonių mažiau lankomos vietos.
Viešosios tvarkos ir Aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė sakė, kad pastaraisiais metais diskutuojama dėl vietos dar vienos tokios aikštelės įrengimui Pivonijos mikrorajone. Derimasi su miškininkais, tariamasi su rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos architektu. Kadangi pagal patvirtintą planą teritorija prie mokyklos numatyta gyvenamųjų namų kvartalui, ten aikštelei nebelieka vietos. Kitur – valstybinės įmonės „Miškų urėdija“ valdos.
Pavadėlis parke būtinas
O kaip taisyklingai vedžioti augintinį? Ar gali jis laisvai lakstyti? Taisyklės numato, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse, bei viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose, turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlių ir su antsnukiais. Kiti šunys – laikant už pavadėlių ir su antsnukiais ar be jų. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Taisyklėse išskiriami atvejai, kada šuo gali būti paleidžiamas bėgioti laisvai, bet tai leidžiama tik specialiai įrengtose uždarose aikštelėse. Taisyklėse rašoma: „Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio arba (ir) be antsnukio.“ Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtik-rinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokia valda turi būti pažymėta specialiais ženklais.
Paklausėme, kas yra gyvenamoji vietovė, ar galima augintinius paleisti nuo pavadėlių miškuose. Taisyklėse nurodoma, kad gyvenamoji vietovė – tai žmonių gyvenimo ir veiklos vieta, apimanti miestus, miestelius ir kaimus. V. Grabauskienė atsakė, kad miškai nelaikomi gyvenamąja teritorija, tačiau Pivonijos šilas, kadangi yra mieste, tikrai priskiriamas gyvenamajai vietovei ir taisyklių čia privalu laikytis.
Be kita ko, taisyklėse skelbiama, kad asmenys, vedžiojantys šunis, turi surinkti jų augintinių paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. O tai augintinių šeimininkai neretai pamiršta.
