Praėjusiais metais mūsų rajone buvo įregistruotos 147 santuokos, o 85 santuokos buvo nutrauktos. Poroms sukant skirtingais keliais, išsiskyrusiose šeimose pernai liko augti 82 nepilnamečiai vaikai.
Lyginant su ankstesniais metais, ištuokų skaičius Ukmergėje sumažėjo. Per 2019 metus buvo nutrauktos 96 santuokos, o per 2018 metus – 103.
Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Regina Jackūnienė sakė, kad teigti, jog ištuokų skaičius sumažėjo dėl pandemijos, negalima. Nors pernai šiek tiek strigo teismų darbas, prisidėjo ir skyrybų ginčus padedanti išaiškinti mediacija.
Pasak skyriaus vedėjos, 82 santuokos pernai buvo nutrauktos remiantis teismo sprendimu, o likusios įtrauktos į apskaitą. Tai – santuokos, kurios buvo įregistruotos ir nutrauktos užsienyje.
Informacija apie užsienyje įregistruotų santuokų nutraukimą Civilinės metrikacijos skyrių pasiekia elektronine sistema ir žmonėms jokių dokumentų, kaip būdavo anksčiau, pristatyti nebereikia. Pernai nutrauktos santuokos buvo įregistruotos Baltarusijoje, JAV ir Latvijoje.
Įvairaus amžiaus
Jauniausia pernai išsituokusi ukmergiškė buvo 24-erių metų, vyriausia – 77-erių, jauniausias išsituokęs vyras – 28-erių, o vyriausias buvo bebaigiantis aštuntą dešimtį.
Prieš sukant skirtingais keliais, santuokoje iki 2 metų buvo pragyvenusios 7 poros, 3–5 m. – 22, 6–10 m. – 14, 11–15 m. – 19 porų.
Net 14 porų buvo pragyvenusios per 20 metų, 8 – per 30 metų, o viena – bemaž 40 metų.
Ilgiausiai trukusi poros sprendimu pernai nutraukta santuoka tęsėsi daugiau kaip 55-erius metus. Trumpiausios pernai nutrauktos dvi santuokos truko metus ir tris mėnesius.
Daugiausia ištuokų – 13 – pernai įregistruota sausio mėnesį, spalio mėnesį išsituokė 11 porų, balandžio – 10, liepos ir lapkričio mėnesiais po 9.
14 moterų po santuokos nutraukimo susigrąžino iki santuokos turėtas pavardes. Tačiau, kaip pastebėjo R. Jackūnienė, būna atvejų, kad ikisantuokinės pavardės susigrąžinamos ir vėliau. Kartais pasitaiko, kad vyras neleidžia buvusiai žmonai pasilikti jo šeimos pavardės, ypač, jeigu nėra vaikų.
Dauguma santuokų nutraukiamos bendru sutarimu. Dažniausiai nurodomos ištuokų priežastys – sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, dėl nesutampančių ar nesuderinamų interesų ar charakterių.
Tik retais atvejais nurodoma, kad santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio elgesio – smurto ar alkoholio vartojimo.
Sudėtingas laikotarpis vaikams
Santuokos nutraukimas keičia visų šeimos narių gyvenimą – ne tik vyro ir žmonos, bet ir vaikų.
Pasak specialistų, skyrybos vaikams – sunkus ir sudėtingas laikotarpis, nes jiems tai – sukrečiantis įvykis. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgiasi abu tėvai tarpusavyje ir su vaiku, priklauso jo raida ir net tolimesnis gyvenimas. Jei tėvai nepaisydami vaiko interesų laikosi savo principų, skyrybų trauma vaikui būna didesnė ir pasekmės išlieka ilgiau.
Vienais atvejais vaikai dar iki skyrybų mato konfliktuojančius tėvus, atšalusius santykius ir numano, kuo tai gali baigtis, kitais – tėvai ilgą laiką nuo vaikų slepia savo nesutarimus. Abiem atvejais žinia apie skyrybas jiems sukelia baimę, nerimą, nesaugumą, nes prarandamas ne tik vienas iš tėvų, vientisas šeimos modelis, bet ir pastovumas, saugumas, dalis giminaičių, draugų, šeimos tradicijų.
Pasak psichologų, skyrybos paliečia visų amžiaus tarpsnių vaikus, tačiau išgyvenimas priklauso nuo vaiko amžiaus, asmenybės, suformuoto prieraišumo, aplinkinių palaikymo, gyvenimo sąlygų pokyčių, tėvų sąmoningumo.
Pasak specialistų, tėvų skyrybos turi įtakos ne tik vaikui, bet ir santykiams. Tėvai susiduria su vaikų kaltinimais, pykčio protrūkiais, nepaklusimu taisyklėms.
Vaikas, praradęs priešingos lyties tėvą, neturi galimybės išmokti tinkamų elgesio normų su kita lytimi. Todėl vėlesniame amžiuje tai gali atsiliepti užmezgant ar palaikant santykius su priešingos lyties partneriu, santykiai gali būti trumpalaikiai, atsitiktiniai, nesėkminga santuoka.
Specialistai pataria: „Kilus abejonėms dėl skyrybų ar santuokos išsaugojimo vardan vaikų gerovės, verta pagalvoti, kas labiau vaikus žaloja – skyrybos ar gyvenimas nuolatinėje konfliktinėje aplinkoje.“
Dažnai vaikas, norėdamas suprasti tėvų skyrybų priežastis, kaltina save, kad buvo nepakankamai geras, prisiima skyrybų priežastis sau. Būtina užkirsti kelią vaiko kaltės jausmui.
Tėvai turėtų pasirūpinti, kad skyrybų procese kylančios emocijos nebūtų perduodamos vaikui. Reikia akcentuoti, kad tėvai abu taip nusprendė.
Pasak specialistų, pasireiškus vaiko pykčio priepuoliams, agresyviam ar destruktyviam elgesiui, būtina skirti daugiau dėmesio ir kantrybės vaiko pykčiui valdyti. Taip pat vaikui reikia padėti išlaukti susitikimo su tėčiu ar mama.
Svarbu suprasti vaiko nerimą ir jam kartoti, kad, nors tėtis ir mama nebemyli vienas kito ir negali gyventi kartu, jie abu myli savo vaiką ir kad ši meilė nepasikeis.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu tarp tėvų kyla nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo tvarkos, tėvų ginčą dėl vaiko sprendžia teismas.
