Mūsų laikraščio skaitytoja sureagavo į straipsnį apie kaminų valymus. Ji įsitikinusi, kad ugniagesiai šį darbą atliktų patikimiau, nei dauguma besiskelbiančių kaminkrėčių, o tokia paslauga galėtų būti teikiama mokamai, kaip papildoma veikla greta pagrindinės.
Moteris nepritarė Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pasvarstymui, kad galbūt senjorai, prašydami ugniagesių pagalbos valant kaminus, tikisi nemokamos paslaugos. Sakė, kad nieko panašaus nesitiki, nes žino, kad šiais laikais „net ir į ausį už dyką negausi“. Esą senjorai pasirengę mokėti, tačiau jie labiau pasitikėtų būtent ugniagesių gelbėtojų suteikta paslauga nei kaminkrėčių, iš kurių ne visi yra kvalifikuoti. Skambinant pagal skelbimą nežinai, ar besireklamuojantis kaminkrėtys moka ir išmano savo darbą, ar turi kokį pažymėjimą ir patirties. O štai ugniagesiais moteris pasitikėtų, juolab, kad jie turi ir reikalingas kopėčias, ir kitą įrangą.
Skambinusioji mano, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi per daug darbo – juk katinus iš medžių ar šunis iš šulinių iškėlinėja. Tai kodėl greta gaisrų gesinimo ir pagalbos kitoms tarnyboms, negalėtų teikti ir mokamos kaminų valymo paslaugos. „Jie galėtų papildomai užsidirbti prie algų, kuriomis skundžiasi, kad mažos“, – svarstė ukmergiškė.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas išaiškino, kad tarnyba yra biudžetinė įstaiga, todėl mokamų paslaugų teikti negali. Tai yra verslo sritis, o valstybinės institucijos bei įstaigos neturi teisės imti pinigų. Mokamas paslaugas gali teikti privatus verslas.
Į tai, kad ugniagesiais gyventojai pasitikėtų labiau nei kaminkrėčiais, D. Vyšniauskas atsakė: „Nesame kaminų valymo profesionalai. Ugniagesių gelbėtojų pagrindinis darbas – gelbėti žmones ir jų turtą nuo gaisrų ar kitų nelaimių. O turto priežiūra yra savininko pareiga.“
Seniau ugniagesiai gelbėtojai teikdavo daugiau paslaugų – gelbėdavo nuo bičių, pumpuodavo iš rūsių vandenį (nes vieninteliai turėjo reikiamą įrangą). Dabar nuo bičių gelbėja tik ugdymo įstaigose – darželiuose ir mokyklose – esančius vaikus ir darbuotojus, bet ne privačiuose kiemuose. O vandens pumpavimo paslaugą teikia verslas.
Taip pat ir užvirtusių medžių patraukimas nuo kelių nėra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareiga. Konkrečiu atveju tuo turi rūpintis kelio savininkas. Tačiau esant stichijai, kokia kilo praeitą savaitę, tarnyba talkino kitoms tarnyboms. Ugniagesių komanda vyko tvarkyti išvirtusių medžių Bugenių miške, užklimpo. O jei tuo metų būtų gautas pranešimas apie gaisrą? Kiek ugniagesiai užtruktų?
Taigi tarnybos teikiamų paslaugų kiekis mažinamas specialiai, siekiant, kad jos darbuotojai visą dėmesį sutelktų į pagrindinę funkciją – gaisrų gesinimą. „Dirbdami pašalinius darbus, atsitraukiame nuo pagrindinio, tada sudėtingiau sureaguoti į iškvietimą. Nuvykti į nelaimės vietą užtruktų ilgiau. Jei valytume kaminus, kol, gavęs iškvietimą, ugniagesių komandos narys nuliptų nuo stogo, praeitų kokios 5 minutės. O nelaimės atveju, laukiant pagalbos, kiekviena minutė atrodo kaip valanda“, – kalbėjo D. Vyšniauskas.
Pagal reglamentą, riba, per kiek laiko turi atvykti ugniagesiai, mieste yra 8 min., o kaimo vietovėje – 18 min. 80 proc. atvejų turi neviršyti nustatytos ribos. Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šį standartą išlaiko. Pernai tarnybos reagavimo į iškvietimus vidurkis buvo 7 min. miesto teritorijoje ir 14 min. – kaimiškose vietovėse.
D.Vyšniausko manymu, kiek-vieną darbą turėtų daryti tos srities specialistai. Kaminkrėčių, teikiančių mokamas paslaugas, pasiūla yra nemaža.
Kiekvienas šeimininkas, prieš samdydamas, gali pasiteirauti kelių kaminkrėčių ne tik apie kainas, bet ir kokia yra jų kvalifikacija bei patirtis šioje srityje, ir pasirinkti, kas jam tinka geriausiai.
