Prasidėjus vakcinavimui nuo COVID-19 ligos, šalyje atsirado ir įvairių abejonių proceso skaidrumu, o taip pat ir būtinybė vesti skiepų apskaitą.
Mūsų redakciją taip pat pasiekė žinia, neva yra paskiepytų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų. Ukmergiškis sureagavo į tai, kad esą viena šio skyriaus darbuotoja feisbuke pasidžiaugė gautu skiepu. Žinutė buvo įkelta į istoriją, kur įrašas po 24 valandų išnyksta, taigi, patikrinti dabar nebeįmanoma.
Tai ukmergiškiui sukėlė abejonių, ar skiepai mūsų rajone skirstomi sąžiningai. „Juk šio skyriaus darbuotojai dabar dirba nuotoliniu būdu. Ar jie irgi priklauso prioritetinei grupei? O gal jau galima įsigyti mokamą skiepą?“ – domėjosi ukmergiškis.
Rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė informavo, kad skiepų apskaitą ir atitiktį sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl prioritetinių grupių atlieka skiepų koordinatorius – Ukmergės rajono savivaldybės gydytojas.
Dėl tikslinių grupių atrankos atstovė spaudai nurodė, kad vakcinacijos prioritetai yra nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jos duomenimis, Ukmergėje iki šiol buvo skiepijama pagal keturias prioritetines grupes: 1.1.7. darbuotojai, dirbantys mobiliuosiuose punktuose ir karščiavimo klinikose; 1.1.8. pacientai, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai; 1.2. socialinės globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, socialines paslaugas asmens namuose teikiantys darbuotojai; 1.5. kiti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nenurodyti šio įsakymo 1.1–1.3 papunkčiuose.
„Šiuo metu, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu, buvo praplėstas 1.2. prioritetas, į kurį įtraukti socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai. Socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, kurie vyksta į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) židinius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir (ar) besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigoje vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės. Tad kitą savaitę bus skiepijami asmenys pagal praplėstą 1.2. prioritetą ir pagal 1.5. prioritetą pagal gaunamos vakcinos kiekius“, – rašo D. Zimblienė.
Ji paneigė, kad yra paskiepytų savivaldybės darbuotojų. „Nė vienas Socialinės paramos skyriaus darbuotojas tikrai nebuvo paskiepytas ir artimiausiu metu jie nebus skiepijami. Į atnaujintą 1.2. prioritetą yra įtraukti tik seniūnijų socialiniai darbuotojai, kuriuos ir turėsime paskiepyti ministerijos nurodymu“, – rašė D. Zimblienė. Patikslino, kad savivaldybės administracijos skyrių (išskyrus seniūnijų socialinius darbuotojus), kurie patenka į prioritetines grupes, kol kas nėra. Tikslinėms grupėms (1.2.) yra priskirtos savivaldybės socialinės globos įstaigos, socialinės slaugos bei priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, bet ne administracijos skyriai.
Jei pagal prioritetą pirmumo teisę turintis asmuo atsisako skiepytis, yra skiepijami kitam prioritetui priklausantys asmenys, be to, statistika apie skiepus yra skelbiama viešai.
Tik pavieniai pažeidimai
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi analitinę antikorupcinę žvalgybą šalies mastu, praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje nenustatyta organizuotų bandymų nesilaikyti nustatytos skiepijimo nuo COVID-19 tvarkos. Identifikuojami tik pavieniai atvejai, kuomet nuo koronaviruso vakcinuoti į nustatytas prioritetines grupes nepatenkantys asmenys.
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, nustatyta keletas atvejų, kada sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių giminaičiai buvo paskiepyti. Iš daugiau nei 10 tūkst. paskiepytų žmonių vos 10 asmenų buvo vakcinuoti neteisėtai.
STT direktorius pateikė skiepų realizavimo kontrolės formulę, kuri galėtų užtikrinti vakcinavimo skaidrumą ir tapti tam tikru indikatoriumi, stebint, ar šalyje nesiformuoja juodoji vakcinų nuo COVID-19 rinka.
„Rekomenduotume pateikti atsakymus į labai paprastą formulę. Kiek yra vakcinos dozių išdalyta gydymo įstaigoms? Tas skaičius turėtų sutapti su trimis dedamosiomis: kiek asmenų buvo paskiepyta, kiek gydymo įstaigos turi vakcinos dozių likučių ir kiek buvo vakcinos dozių prarasta – dėl duženų ar dėl vadinamosios šeštosios dozės, ar dėl transportavimo sąlygų nesilaikymo. Tai yra svarbu dėl to, kad mes vis daugiau gauname informacijos, jog yra rizika, kad gali formuotis vakcinų juodoji rinka. Jeigu duženų ar kitokių vakcinos praradimų atvejų skaičius būtų didelis – tai signalizuotų apie rizikos dydį, kad ta šeštoji dozė ar neva sudužusi vakcina galėjo patekti į juodąją rinką“, – teigė Ž. Bartkus. Pažymi, kad šiuo metu nėra duomenų, jog toks procesas vyktų Lietuvoje, bet kitose valstybėse juodosios rinkos formavimosi požymiai jau yra matomi.
