Negalią turintiems žmonėms šis karantinas – stiprus emocinis smūgis. Žmonės prarado galimybę susitikti ir bent trumpam užmiršti sveikatos problemas.
Mintimis apie tai ir gražių renginių prisiminimais pasidalijo į redakciją paskambinusi Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos narė Laimutė Klevinskienė.
Pasakojo, kad iki karantino aktyviai dalyvavo šios organizacijos veiklose – lankė kūrybinius būrelius. Už tai moteris yra labai dėkinga veiklas organizavusiai Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovei Dalei Unikienei.
Su nostalgija prisimena įvairiais metų laikais vykusias šventes ir susibūrimus. Tik jų netekus supranta tų susitikimų prasmę, nes dabar visus slegia vienatvė. Ypač niūri ji ilgais žiemos vakarais. Kaip juos praskaidrina, kokių veiklų imasi, o gal tik leidžia laiką prie televizoriaus ekrano?
L.Klevinskienė įsitikinusi, kad televizorius tik dar labiau gramzdina į neviltį ir depresiją – viskas laidose sukasi apie koronavirusą ir mirtis.
Todėl ji ir kitos neįgaliuosius vienijančios organizacijos narės stengiasi išsaugoti ankstesnes širdžiai mielas veiklas – kas tik geba, savo kūryba dalijasi socialiniuose tinkluose.
L.Klevinskienė pasakojo, kad iki karantino Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungoje lankė būrelį, kuriame kūrė mandalas. Mandala – tai apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, Indijos religijose simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Ją sudaro kvadratai, koncentriniai ratai, susijungę trikampiai, besitelkiantys apie centrinį tašką.
Būrelio narės naudojosi knyga su mandalų pavyzdžiais, juos spalvindavo, derindavo, lygindavo. Tai – puiki psichologinė terapija.
Dabar šia veikla moteris užsiima namuose viena. Sako, kad yra nuspalvinusi per 200 įvairių dydžių mandalų. Tvirtina, kad grupėje tai daryti daug smagiau, tad su nekantrumu laukia karantino pabaigos.
UŽ inf.
