Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
Vienatvėje ir nepritekliuje gyvenantys devyniolika garbaus amžiaus ukmergiškių šiuos naujus metus pasitiko pakiliai ir džiaugsmingai, nes… buvo išpildytos didžiausios jų svajonės.
Keliems iš jų labai reikėjo televizoriaus, patalynės ir šiltų drabužių bei batų, dar keliems – šildytuvo ir vitaminų, o kiti gi svajojo apie šaldytuvą, sofą lovą, čiužinį, puodą, keptuvę, lygintuvą, virdulį, kraujospūdžio matuoklį, sauskelnes, negendančius maisto produktus ar gardžios ir geros kavos puodelį.
Ukmergės rajono kaimo vietovėse gyvenantys Jonas, Vytautas, Eduardas, Rapolas ir du Alfonsai, taip pat Kristina, Aldona, Vida Elena, Tamara, Anelė, Stanislava, Marijana, Svetlana, Nijolė, Marytė, Vida ir dvi Genės neslėpė džiaugsmo ir ašarų, kai į jų namus atkeliavo labai jiems reikalingi ir pačių neįperkami daiktai.
Visas šias dovanas, tarpininkaujant seniūnijų atstovams, ukmergiškiams įteikė šios kilnios akcijos pagrindinė organizatorė Kristina Dūdė.
„Už visas dovanas labiausiai reikia dėkoti Norvegijoje, Stavangerio mieste gyvenantiems lietuviams, kurie kasmet geranoriškai prisideda prie gerumo akcijų. Aš viena tiek nebūčiau nuveikusi“, – sakė K. Dūdė.
Pasak jos, jau ne vienus metus prieš Kalėdas Norvegijoje yra organizuojamos įvairios labdaros akcijos paremti Lietuvoje gyvenančius žmones. Pinigai buvo renkami ir vaikų globos namams bei dienos centrui Klaipėdoje, Norvegijos lietuviai taip pat prisidėjo ir prie akcijos „Maltiečių sriuba“ Klaipėdoje.
„Aš pati esu klaipėdietė, tad pirmiausia padėjau to krašto žmonėms, o užpernai nusprendžiau pradžiuginti ir Ukmergės – mano vyro gimtojo miesto – gyventojus. Tąkart išsvajotų dovanų nupirkome dvylikai čia gyvenančių senolių.
Tiesą pasakius, praėjusiais metais neplanavau daryti tokios akcijos, kadangi išties turėjau daugybę visokių kitų darbų, susijusių tiek su pradėtais gyvensenos medicinos mokslais, tiek su persikraustymu į Lietuvą ir kt.
Tačiau paskambino viena draugė, paskui kita ir klausė manęs, kada ketinu vėl organizuoti gerumo akciją. Jos abi užpernai dalyvavo ir aukojo. Taigi, supratau tai kaip Visatos ženklą, jog reikia vėl tai daryti. Kadangi turėjau Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojų kontaktus, vėl kreipiausi į juos ir paprašiau pateikti žmonių sąrašą su jų norais bei trumpai, neatskleidžiant asmens duomenų, aprašyti kiekvieno iš jų esamą situaciją“, – pasakojo K. Dūdė.
Šiai akcijai įvykdyti pagalbos ji kreipėsi į dviejų feisbuko grupių – „Lietuviai Stavangeryje“ ir „Norvegijos moterų klubas“ – narius. Kiekvienam į sąrašą įtrauktam ukmergiškiui ir jo norui buvo aukojami pinigai, buvo ir tokių geradarių, kurie patys nupirko norų sąraše atsidūrusius daiktus.
Pernai gruodžio viduryje, po 12-os Norvegijoje praleistų metų, į Lietuvą gyventi su šeima sugrįžusi K. Dūdė pati nusprendė išdalyti dovanas ukmergiškiams senoliams. Tai daryti teko du kartus. Prieš Kalėdas buvo išvežioti maisto produktai, o vėliau – ir kiti daiktai.
„Negaliu išskirti kurio nors vieno atvejo. Visi skirtingi, tačiau juos vienija didžiulis vienišumas ir skurdas. Tiems žmonėms labiausiai trūksta bendravimo, jie nori pasipasakoti, išsikalbėti. Deja, karantino metu nebuvo galima su jais net trumpam prisėsti ir kartu išgerti arbatos.
Susidūrėme ir su tam tikromis problemomis. Vienam senoliui nupirkome ir televizorių, ir anteną, tačiau ji ten kažkodėl neveikia. Su kaimynais išsiaiškinome, kad tam reikia dar papildomo laido ir lauko anteną sutvarkyti. Teko ieškoti, kas tai gali padaryti. Kitam senoliui padovanojome mobilųjį telefoną, tačiau paaiškėjo, kad žmogus neturi jam kortelės. Tad teko grįžti atgal į miestą ir ją nupirkti. Kam ko dar trūko, nupirkau viską pati.
Skaudžiausia yra tai, kai sužinai, kad iš tų varganai gyvenančių senolių jų turėti daiktai – televizoriai, telefonai ir kt. – buvo paprasčiausiai ilgapirščių pavogti. Tie žmonės dažnai ir gaunamas pensijas ar pašalpas taip praranda. Labai gaila, kad tokia žiauri realybė“, – kalbėjo akcijos organizatorė, nuoširdžiai tardama AČIŪ aukotojams.
