Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams.
Tačiau tokiu atveju darbdavys gali skelbti darbuotojui prastovą.
Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją.
Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:
- 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur,
- 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur.
Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:
- 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur,
- 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur.
Visi prastovose esantys darbuotojai turi žinoti, kad nors prastovos metu darbuotojas nedirba, darbdavys jam turėtų mokėti ne mažiau nei 607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“.
Negalima atleisti be įspėjimo ir išmokų
Jei nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Geriau pasiūlyti darbdaviui atleisti savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jei darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jei darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jei darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14-os metų arba neįgalų vaiką iki 18-os metų, jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tada įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jei dirbo trumpiau nei metus.
Darbo kodeksas nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:
- 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus,
- 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
Darbdavys negali jūsų atleisti savo iniciatyva be jūsų kaltės, jei esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3-ejų metų, ar nėščia darbuotoja (iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai).
Ką daryti, jeigu atleido
Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 Eur, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėn.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 Eur, jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 Eur negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jei asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymuisi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
UŽ inf.
