„Katino Murklio“ teatras rugsėjo paskutinę savaitę pakvietė „Šilo“ progimnazijos trečiųjų klasių mokinius, žaidžiant teatrą, susipažinti su lietuvių liaudies pasakomis. Klasės dalyvavo skirtingose edukacijose ir susipažino su skirtingais teatro žanrais.
Vieni vaikai sužinojo, apie stalo teatrą ir kaip mėgstami pasakų personažai gali virsti lėlėmis, o pasaka – mažu spektakliu. Kiti – kas yra miriorama ir kaip ją naudojant galima sukurti ir įgarsinti „filmą“.
Mokiniai dalijosi savo patirtimi, kokias pasakas ir personažus jie žino; išskyrė, kokie tradiciniai personažai gyvena lietuvių liaudies gyvulinėse pasakose – lapė, vilkas, kiškis, meška, ežys, katinas, avis, ožka, gaidys ir kiti. Visi kartu skaitė Murklio parinktą lietuvių liaudies pasaką ir įgarsino skirtingus gyvūnus.
Improvizacijos pagal pasakas
Gaminę lėles vaikai kiekvienas sukūrė po savo lėlę. Edukacijos metu jie sužinojo, kad bet kokį pasakos personažą visai nesudėtinga paversti lėle iš namuose turimų priemonių – kartono, tūtelių, spalvoto popieriaus ar medžiagų atraižėlių, sagučių, karoliukų, siūlų. Tad paprasti lietuviškų pasakų siužetai gali tapti linksmais pavakarojimais šeimoje – vaidinimus su tėveliais, seneliais broliais ir sesėmis galima žaisti tiesiog nukrausčius vakarienės stalą. Svarbu nebijoti improvizuoti ir leisti sau fantazuoti.
Su miriorama dirbę vaikai išsiaiškino, kad keistas įrenginys – medinė dėžė su dviem sukamais velenais ir rankenomis yra „kinas iki kino“. Jie sužinojo, kad senais laikais, kai dar nebuvo televizijos ir kino teatrų, buvo galima sukurti „filmą“, visą istoriją nupiešiant ant popieriaus. O kad pasakojimas būtų sklandus, būtina siužetą suskirstyti kadrais. Mokiniai, dirbdami grupelėse, kūrė savo kadrus, o nupiešę juos, dar mokėsi ir įgarsinti visą istoriją. Tam panaudojo ne tik savo balsus, bet ir įvairius daiktus – jų skleidžiamus garsus pritaikė ėjimui, bėgimui ir kitiems veiksmams pavaizduoti.
Tautosaka keliauja užmarštin
Kaip gimė toks projektas? „Katino Murklio“ teatras jau daug metų kuria spektaklius vaikams pagal lietuvių liaudies tautosaką. Naujas darbas „Neregėta negirdėta pasaka“ gimė pagal melų pasakas.
Kolektyvo nariai keliaudami po skirtingas mokyklas ar darželius pastebėjo, kad dabartiniai vaikai geriau žino klasikines filmais tapusias pasakas, o lietuvių liaudies išmintis keliauja užmarštin. Vaikai puikiai žino Gražuolę ir pabaisą, Pelenę, Snieguolę, nykštukus bei drakonus, bet nežino Elenytės, trečio brolio Jono, devyniagalvio slibino, Eglės žalčių karalienės ar dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių. Kaip pasakų personažus mažieji žiūrovai įvardija liūtą, žirafą, begemotą ar pingvinus iš Afrikos, bet nebeprisimena Lietuvoje gyvenančios lapės, zuikio, vilko, jų gudrumo, bailumo ar kvailumo.
O lietuvių tautosaka ne tik kupina išminties ir humoro, komiškų ar pamokančių gyvenimiškų situacijų, bet jose sutelktos ir mūsų tautos vertybės, lietuviška savastis bei tautinis identitetas. Tad ir kilo mintis vaikus skatinti daugiau domėtis nematerialiuoju lietuvių tautos paveldu, o kaip įtraukianti forma pasirinktas teatras, žaidimas, fantazija.
Įtraukiančios formos sudominimui
Teatro meno edukacijos „Šilo“ progimnazijoje vyko įgyvendinant savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšomis finansuotą projektą „Teatro taku pasakas randu“. Tačiau katinas Murklys mielai aplankytų ir bet kurią kitą mokyklą, jei tik mokytojai ir jų ugdytiniai norėtų įsitraukti į tokį žaidimą. Be to, „Katino Murklio“ teatras bendradarbiauja su Ukmergės Vlado Šlaito viešąją biblioteka, tad teatro edukacijos galimos ir bibliotekos vaikų literatūros skyriuje, kur vaikai galėtų rasti ir pavartyti nuostabiai iliustruotų knygelių su lietuvių liaudies pasakomis.
