Ukmergiškis Darius Burneika matydamas, jog Žiedo gatvėje, tarp dviejų pėsčiųjų takų, trūksta sujungimo, nutarė nelaukti, kol valdžia ją išspręs, bet imtis iniciatyvos – kreipėsi į savivaldybę dėl medžiagų ir pats atliko darbus.
Ties Žiedo gatvės 7-uoju daugiabučiu tarp dviejų pėsčiųjų takų žiojėjo tarpas, kaskart po lietaus ar nutirpus sniegui virsdavęs purvynu.
Ukmergiškis vasario mėnesį kreipėsi į rajono savivaldybę klausdamas, ar yra galimybė sujungti du pėsčiųjų takus. Netgi pasiūlė išeitį, kaip tai padaryti, taupant lėšas. Į valdžios instituciją jis kreipėsi feisbuko žinute. Darius rašė: „Jei nėra darbo jėgos, pats tai galėčiau padaryti savo noru, atšilus orams. Tik duokite tam panaudoti senas, išardytas plyteles, kurios liks po miesto centre esančių erdvių sutvarkymo.“
Pasiūlymas buvo apsvarstytas savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pasitarime. Savivaldybė pažadėjo surasti plytelių ir kas jas atgabentų.
Teko palaukti
Kovo mėnesį buvo paskelbtas karantinas, tad dėl susiklosčiusios situacijos plytelių teko palaukti. Gegužę vyras vėl pasiteiravo, ar galėtų įgyvendinti savo sumanymą. Gavo atsakymą, kad planuojama duoti plyteles iš Kęstučio aikštės, jos dar neišardytos, tačiau darbuotojai yra įspėti ir atvežimas suorganizuotas.
Galiausiai medžiagos takui ukmergiškį pasiekė po pusės metų. „Nemaniau, kad viskas taip užsitęs, teko kantriai laukti. Matome, kaip dabar atrodo miestas, bet, manau, jeigu būčiau norėjęs plytelių įsigyti už pinigus, būtų viskas pajudėję kur kas greičiau“, – „Ukmergės žinioms“ sakė vyras.
Per šį laikotarpį keitėsi ir paties Dariaus gyvenamoji vieta. Situacija darbo rinkoje paskatino Darių išsikelti į Vilnių, tačiau sostinėje užsibūti ukmergiškis neketina. „Tikrai neketinu pasilikti tarp betono, aš – gamtos žmogus, tad ir kursiuosi gyvenimui kažkur gamtoje, norėtųsi prie ežero, nes nuo mažens esu žvejys.
Sužinojo iš mamos
Praėjusią savaitę Ukmergės miesto seniūnijos darbuotojai prie minėto daugiabučio atgabeno ir paliko krūvą trinkelių. Darius susitarimo su savivaldybe ir savo pažado nepamiršo. Sužinojęs apie paliktas trinkeles, pats pasiteiravo, ar jos yra skirtos projektui įgyvendinti. O sužinojo atsitiktinai – iš mamos, kuri savaitės pradžioje paskambinusi pajuokavo: „Tau trinkelių atvežė“, nors jokio pranešimo apie tai Darius nebuvo gavęs. Tuomet dar kartą feisbuku susisiekė su savivaldybe ir gavo patvirtinimą, kad trinkelės tikrai jo pasiūlymui.
Savivaldybės atstovai apgailestavo, kad niekas jo neinformavo ir neatsirado darbininkų, kurie galėtų atlikti darbus iki galo. Tad vyras susiplanavo laiką, sekmadienį grįžo į gimtąjį miestą ir pats ėmėsi trinkelių klojimo.
„Pažadus reikia tesėti. Esu žodžio žmogus. Dauguma mūsų yra tik mėgstantys pakomentuoti, pakritikuoti, bet nesiima jokių veiksmų, kad kažkas pasikeistų į gera. Gal tokiu mano pavyzdžiu dar kas nors paseks“, – sakė Darius.
Išmoko kloti trinkeles
Vyras prašė ir tikėjosi gauti plytelių, o atvežė trinkelių. Jas kloti teko pirmą kartą gyvenime. Tačiau Darius nesutriko. „Augau be tėčio, tai esu ūkiškas ir moku daug ką atlikti. Tuo labiau, juk gyvename XXI amžiuje, nėra nieko neįmanomo, reikia tik noro ir pastangų. O ko nemoku, viską galima išmokti, tad ir ši patirtis pravers ateityje“, – apie tai, kaip susidorojo su darbu, pasakoja jis. Prireikė smėlio. Jo negavo, o prašydamas plytelių nenumatė, kad reikės papildomų medžiagų. Bet viską pavyko išspręsti.
Ir štai po savaitgalio žmonės jau gali džiaugtis nauju pėsčiųjų taku, jungiančiu kitus du. „Tikiuosi, kad niekas iš praeivių neišsisuks kojos ir žmonės džiaugsis, jog daugiau nebereikės šioje vietoje pavasarį, nutirpus sniegui, ar po gausaus lietaus šlapti kojų“, – sakė ukmergiškis.
Prisidėjo artimieji
Dariui talkino draugė Lina ir mama, kiti daugiabučio gyventojai neprisidėjo. Su bendraminčių pagalba darbai užtruko apie penkias valandas. „Per tą laiką susilaukiau nemažai žiūrovų ir praeivių dėmesio. Visiems sakiau, kad jei kas nepatiks – tiesiog apeikite aplinkui“, – teigė vyras.
