Grūdų derliaus šiemet sulaukta gerokai anksčiau

Autorius Vilma Nemunaitienė
Grūdų derliaus šiemet sulaukta gerokai anksčiau /

Ukmergės grūdų sandėlyje derliaus supirkimas šiemet prasidėjo kaip niekad anksti – liepos 10 dieną. Tačiau taip nutiko ne dėl ankstyvesnės javapjūtės, o dėl sandėliuose pirmą kartą priimamos pačios ankstyviausios kultūros – žieminių miežių. 

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlių vedėjas Valdas Marcinkus sako, kad anksčiau ši kultūra jų sandėliuose nebuvo priimama dėl mažos pasiūlos. Tačiau pastebima, kad žieminiai miežiai – vis dažniau auginami javai. Jau ir pernai ūkininkai teiravosi dėl jų priėmimo, o šiemet buvo daug atvežančių, daug besidominčių. Iš viso priimta per 600 tonų šių žiemkenčių. Šiuo metu laukuose jie jau nukulti.

Ūkininkai tikina, kad anksčiau už kitus javus subręstantys žieminiai miežiai yra labai tinkama sėjomainai kultūra. Po jų patogiausia sėti rapsus. Jų sėja – bene anksčiausia: darbai vyksta vasaros pabaigoje. Iki tol juk dar reikia suskubti paruošti dirvą.

Miežiai mūsų kraštuose tikriausiai populiarėja dar ir dėl to, kad šiltomis žiemomis jie gerai peržiemoja.

V.Marcinkus sako, kad po miežių į aruodus keliauja žieminiai rapsai. Kaip tik dabar jų kūlimo ir priėmimo darbymetis. Po jų į sandėlius bus vežami žieminiai kviečiai. Tik rugpjūtį ateis metas vasarojui.

Bendraudamas su ūkininkais sandėlių vedėjas sako negirdėjęs, kad šiemet kuris skųstųsi derliumi. Jis didžia dalimi priklauso nuo orų, taip pat ir nuo žemdirbio sumanumo, žinių, turimos technikos, priežiūros priemonių.

Tiesa, tvirtai pasakyti, kokio derliaus sulaukė, ūkininkai gali tik tada, kai javai jau saugiai sugabenti į sandėlius. Iki tol dar gali nutikti bėdų – prasidėjus liūtims, dalis derliaus gali supūti.

Ukmergės grūdų sandėliai – anaiptol ne vieninteliai, kurie superka javus. Tuo užsiima ir kiti verslininkai, perkantys javus tiesiai iš laukų, iš ūkininkų sandėlių ar Ukmergės grūdų sandėlių.

Anot pašnekovo, jų sandėliuose derlius išbūna daugiau kaip pusmetį. Paskutinės tonos išgabenamos pavasarį. Tada patalpos ruošiamos naujam derliui.

Populiariausia šiuo metu mūsų rajono žemdirbių auginama kultūra – žieminiai kviečiai. Daugiausiai šių javų atgabenama ir į sandėlius.

Pasak V. Marcinkaus, rekordiniai per pastaruosius penkerius metus supirkimo kiekiai jų sandėliuose buvo pernai – atgabenta per 16 tūkst. tonų javų. Tikimasi, kad tiek gali būti ir šiemet.

V.Marcinkus pasakojo, kad, prasidėjus sezonui, jų įmonė samdosi sezoninių darbuotojų. Šiemet planuoja priimti 10–12 žmonių.

Vos kelių mėnesių sezoniniam darbui jų susirasti nėra lengva.

Javapjūtė paprastai tęsiasi porą mėnesių, o jos ilgumas priklauso nuo orų. Jei geri orai, sezonas trumpesnis, o jei lietingi, jis pailgėja.

Miežiai (Hordeum) nuo seno buvo plačiai vartojami maistui. Tam tikru momentu miežiai netgi buvo naudojami kaip piniginis vienetas. Antikiniais laikais jų panaudojimas duonos kepime buvo dažnesnis nei kviečių.

Nėra tiksliai nustatyta laukinių miežių kilmės šalis: vieni mano, kad tai gali būti Artimieji Rytai, kiti spėja, kad – Kinija ar Etiopija. Spėjama, kad plačiai žemės ūkyje miežiai buvo pradėti auginti VI a. prieš Kristų.

Mokslininkai nustatė, kad miežių endosperme yra medžiagos, stabdančios cholesterolio kaupimąsi organizme. Prieš 1400 metų gyvenę sudaniečiai miežius, kviečius ir soras užkasdavo purve ir tokiu būdu ant grūdų susidarydavo tam tikras kiekis natūralaus antibiotiko tetraciklino.

Britai užpiltų karštu vandeniu miežių antpilą naudojo sumažinti skrandžio skausmams, pykinimui slopinti ir netgi buvo sakoma, kad miežių antpilas skaistina moterų veido odą.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *