Į redakciją paskambinusi moteris pasidalijo pastebėjimais po apsilankymo Želvos miestelyje. Ji pasidžiaugė šio krašto žmonių noru kurti gražesnę aplinką, netoli senelių namų įrengiamu skveru bei kuriamais gėlynais. Tačiau nemaloniai nustebino netoli senelių namų želiantis Sosnovskio barščių laukas.
Moteris pasakojo į Želvą atvykstanti dažnai – čia yra viešnia. Pastarąjį kartą lankėsi praėjusį savaitgalį, dalyvavo šventėje. Deja, gražų miestelio vaizdą sugadino Sosnovskio barščiai, liaudyje dar vadinami „bolševikais“.
Skambinusioji supranta, kad su šiuo augalu kovoti yra sudėtinga, tačiau sakė nemačiusi jokių pastangų tai daryti.
„Girdėjau, kad yra numatytos net ES lėšos Sosnovskio barščio naikinimui. Seniūnui reiktų dėti daugiau pastangų Želvos aplinkos puoselėjimui“, – svarstė moteris.
Privačių teritorijų netvarko
Želvos seniūnas Saulius Rutavičius informavo, kad moters pastebėti augalai yra privačioje teritorijoje. Jis esą bendravo su gyventojais ir įspėjo dėl aplinkos tvarkymo. „Žmonės dalį teritorijos viename namo šone sutvarkė, o kitą dalį paliko“, – sakė S. Rutavičius. Ar ta kita dalis priklauso tam pačiam savininkui ar kitam, seniūnas nežino, nes, pasak jo, informacija saugoma privačių duomenų apsaugos įstatymo.
Dėl seniūnijos teritorijoje augančių Sosnovskio barščių naikinimo, seniūnija pateikė paraišką savivaldybės administracijai, kuri perka paslaugą. Bendras plotas visoje seniūnijoje sudaro 10,7 ha. Pasak S. Rutavičiaus, valstybinėje žemėje darbai vykdomi. O privačių teritorijų seniūnija netvarko.
Nupirkta paslauga
Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė informavo, kad invazinių augalų naikinimo paslauga yra nupirkta iš UAB „Ukmergės versmė“. Sutartis pasirašyta gegužės 13 d. ir galioja 6 mėnesius. Pasak vedėjos, savivaldybė darbų eigos nekontroliuoja ir tarpinių rezultatų neprašo. Su įmone bus atsiskaitoma, atlikus visus darbus.
Taikomas fiksuotas įkainis – 471,90 Eur už hektarą. Maksimali paslaugos vertė – 11 500 Eur, tad pagal pasiūlytą įmonės įkainį galima dengti ir didesnį plotą nei seniūnijų pateiktas poreikis.
Teritorija išsiplėtė
UAB „Ukmergės versmė“ direktorius servisui Gintaras Zaikauskas sakė, kad darbai Želvos seniūnijos teritorijoje vyksta jau visą mėnesį. Kadangi 10,7 ha yra didelis plotas, be to – ne vientisas, darbų neįmanoma atlikti per vieną dieną. O ir rezultatų reikia išlaukti, nes augalas nenunyksta iškart. Žiūrint rajono mastu, Želvos teritorijoje Sosnovskio barščių paplitimas yra pats gausiausias.
Pasak G. Zaikausko, įmonė šią paslaugą teikia jau trečius metus. Anksčiau Želvos teritorijoje tekdavo prižiūrėti 6 ha plotą, o naujasis seniūnas pateikė didesnį poreikį. Kodėl teritorija išsiplėtė net 4 ha, neaišku. Ar buvęs seniūnas pražiūrėjo „bolševikų“ savašynus valstybinėje žemėje, ar dabartinis įtraukė ir privačias valdas – be detaliųjų planų, kurių įmonė iš seniūnijos nėra gavusi, sunku pasakyti.
Procesas ilgalaikis
Direktorius paaiškino, kad procesas yra ilgalaikis. Kadangi anksčiau Sosnovskio barščiai nebuvo naikinami, išsibarstė daugybė sėklų, kurios subręsta po 4–5 metų, o daigios išlieka 6–7 metus. Pirmaisiais metais išnaikinus tuos augalus, kurie veda sėklas, pradeda dygti išbarstytos sėklos.
Pats sudėtingiausias būna pirmas kartas. Vėliau, 3–4 metais, Sosnovskio barščiai nebeužauga tokie dideli.
Herbicidais „bolševikus“ būtina nupurkšti tris kartus per metus. Darbas atliekamas rankomis. Svarbu neužleisti ir naikinimą kartoti kasmet, kol sėklos praras daigumą.
Kovoja patys
Pasak įmonės atstovo G. Zaikausko, gyventojai dėl Sosnovskio barščių naikinimo paslaugos privačiose teritorijose nesikreipia. Žmonės savo valdose su šiais augalais paprastai kovoja patys. Laiku šienaujant, kol sėklos dar nesubrandintos, jie išnaikinami per kelis kartus. Dirbamų žemių „bolševikai“ nemėgsta, renkasi palankesnes vietas, kur nevystoma žemdirbystė.
Kodėl Sosnovskio barščių tiek daug Želvos seniūnijoje?
Esą dar sovietmečiu viena gyventoja parsivežė sėklų iš viešnagės Gruzijoje ir pasėjo savo gėlyne kaip dekoratyvinį augalą. Ar ši istorija tikra, prisimena tik patys želviškiai.
Papildomų lėšų neieško
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi, todėl jos kontrolei skiriamas didesnis dėmesys ir lėšos.
Savivaldybės iki liepos vidurio gali teikti paraiškas Aplinkos ministerijai, prašydamos finansuoti Sosnovskio barščių naikinimą jų teritorijose. Tam numatyta beveik 600 tūkst. eurų parama.
Ukmergės rajono savivaldybė paraiškos neteiks. Pasak V. Grabauskienės, esant 17 ha plotui visame rajone, tai nėra tikslinga. Kadangi finansuojama iki 70 proc. išlaidų, vadinasi, savivaldybės prisidėjimas turi būti ne mažesnis nei 30 proc., o pirmumas teikiamas urbanizuotoms bei saugomoms teritorijoms. Be to, su paraiška būtina pateikti savivaldybės lėšomis parengtą Sosnovskio barščių populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą, kurio paruošimo paslaugą taip pat reikėtų pirkti.
Kadangi Ukmergės rajone invazinio augalo paplitimas nėra gausus, su juo kovojama savivaldybės specialiosios programos lėšomis.
Gali nudeginti, apnuodyti
Sosnovskio barščiai – kenksmingi augalai, atkeliavę iš Kaukazo. Greitai plintantys ir sunkiai išnaikinami. Visos dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse yra medžiagų, jautrinančių odą. Jos gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus, dėl kurių susidaro pūslės, o joms pratrūkus – ilgai negyjančios žaizdos. Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, bet ir būti arti jų, nes šie gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus.
Į Lietuvą šie augalai atvežti apie 1950 m., pirmiausia pradėti auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašariniai augalai.
Sovietiniu laikotarpiu dėl įspūdingos išvaizdos bei didelių žiedynų žmonės juos pradėjo sodinti savo soduose ir darželiuose. Ilgą laiką ir bitininkai tikėjo, kad iš barščių bitės renka nektarą.
Matyt dėl agresyvaus plitimo, o gal rusiško Sosnovskio pavadinimo, liaudyje augalai praminti „bolševikais“.
