Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 metais patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas, tad kainos ukmergiškiams turėtų keistis.
Teismas nustatė, kad Ukmergės rajone galiojantys nuostatai prieštarauja Vyriausybės nuostatoms tuo, kad kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma pagal gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto plotą, nekilnojamojo turto objektų skaičių bei atliekų surinkimo normą gyventojui.
Neatsižvelgiama į tai, ar ji taikoma nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais, ar tiems, kurie naudojasi individualiais konteineriais. Tai reiškia, kad kintamoji rinkliavos dedamoji nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi individualiais konteineriais, nustatoma ne pagal faktiškai sukauptų atliekų kiekį.
Teismo sprendimas priimtas 2020 m. balandžio 21 d. Per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos sprendimas galėjo būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apskundimo terminas baigėsi gegužės 20 d. Kadangi per numatytą laiką Teismo sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsigaliojo ir turi būti vykdomas.
Sprendimas nepaviešintas
Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Arūnas Dudėnas, remdamasis šiuo sprendimu, birželio 10 d. įregistravo kreipimąsi į rajono merą bei savivaldybės administracijos direktorių dėl sprendimo vykdymo ir savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtintų nuostatų pakeitimo.
A.Dudėnas atkreipia dėmesį, kad su minėtu Teismo sprendimu tarybos nariai nebuvo supažindinti. „Netoleruotina, kad tarybos nariai nebuvo supažindinti su šiuo sprendimu iš karto, vietos bendruomenė taip pat neinformuota. Susidaro įspūdis, kad informacija slepiama“, – sakė A. Dudėnas.
Pasak jo, dokumentą buvo galima pristatyti dar gegužę, kad, apsvarstę klausimą komitetuose, tarybos nariai birželio posėdžiui pateiktų pasiūlymus dėl nutarties įgyvendinimo. Tačiau ir į birželio posėdžio darbotvarkę klausimas nebuvo įtrauktas. Atkreipė dėmesį, kad pernelyg ilgai užsitęsė ir konteinerių priskyrimas gyventojams – daugiau nei metus. Jų žymėjimo terminas buvo pratęstas.
Nenori supriešinti
Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas informavo, kad sprendimas susipažinti tarybos nariams jau išsiųstas elektroniniu paštu. Yra sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visų frakcijų nariai. Jau vyko šios grupės posėdis. Jo metu sutarta, kad tvarką reikia pakeisti taip, jog nesugriūtų esama sistema ir nebūtų supriešinti gyventojai. Tad prieš priimant sprendimą, dar bus gilinamasi į reikalavimus, tariamasi su ekspertais, nagrinėjama respublikinė patirtis.
Mero įsitikinimu, skubotas sprendimas gali sukiršinti žmones. Šiuo metu nėra kontrolės priemonių, leidžiančių sužiūrėti, kur kas išmeta šiukšles. Pasak R. Janicko, individualių konteinerių turėtojams taikant mokestį pagal faktišką atliekų kiekį, gali pasitaikyti nesąžiningų, kurie didžiąją dalį atliekų mestų į bendrus daugiabučių konteinerius. Tuomet jiems priskaičiuojamas mokestis sumažėtų, bet nukentėtų daugiabučių namų gyventojai, kurių dalis sąžiningai rūšiuoja atliekas.
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėjos Vilijos Grabauskienės pateiktais duomenimis, rajone individualiais konteineriais naudojasi 4 832 fiziniai asmenys, kuriems priskirta 4 940 konteinerių, bei 107 juridiniai asmenys, kuriems priskirti 259 konteineriai.
47 juridiniai asmenys paslauga naudojasi mieste, 63 – kitose vietovėse. Individualius konteinerius mieste turi 1 948 gyventojai, kitose vietovėse – 2 900. Kolektyviniais konteineriais naudojasi 431 juridinis asmuo, priskirta 1 513 konteinerių, ir 16 048 fiziniai asmenys, kuriems bendrai priskirti 19 676 konteineriai. Iš viso yra 4 939 mokėtojai, kurie naudojasi individualiais konteineriais, ir 16 479 mokėtojai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais.
Dabar visi rajono gyventojai moka solidarų mokestį, kada bendrai surenkama tiek lėšų, kad jų užtektų paslaugai apmokėti. Jis, pasak mero, „nėra 100 procentų teisingas“, bet nepriešina visuomenės.
Tad prieš keičiant mokėjimo apskaičiavimo tvarką, tuo pačiu galvojama, kaip užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams.
R.Janickas atkreipė dėmesį, kad mokestis skaičiuojamas metams, tad nėra skubos viduryje metų keisti apskaičiavimo tvarką. Prie šio klausimo ketinama grįžti rugpjūtį, o sprendimą priimti rugsėjį. Sutaupytas lėšas bus galima perkelti į kitus metus.
Konteinerių žymėjimas užtruko
Pasiteiravus, kodėl užtruko individualių konteinerių priskyrimas savininkams, meras paaiškino, kad taip įvyko dėl skirtingų kompiuterinių programų. Savivaldybė, formuodama mokėjimų pranešimus, naudojasi viena programa, operatorius – kita. Kasmet suformuojama 15 tūkst. mokėjimo pranešimų: tiek privačių namų, tiek daugiabučių gyventojams, taip pat – įmonėms.
Kol vyko programinės įrangos derinimas buvo pereinamasis laikotarpis. R. Janicko teigimu, norėta, kad sistema veiktų nepriekaištingai ir duomenys abiejose programose sutaptų. Tam esą reikėjo ne tik sužymėti konteinerius, bet prieš tai ir sutikslinti informaciją apie jų tūrį, stovėjimo vietą bei kt. Šie duomenys įvedami rankiniu būdu, tad darbo sparta priklauso ir nuo žmogiškųjų išteklių, ir nuo gyventojų bendradarbiavimo.
Pasak mero, programą palaikyti bus paprasčiau nei ją įvesti.
Kainą nori reguliuoti
Savivaldybės taryba, nustatydama rinkliavos dydį, yra saistoma ne tik Rinkliavų įstatymo nuostatų, bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo keliamais tikslais. Todėl rinkliavos nustatymu turi būti siekiama ne tik surinkti lėšas už atliekų tvarkymo paslaugas. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodyta, kad paslauga turi būti organizuojama taip, jog skatintų atliekas naudoti ir perdirbti, mažintų į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
Rinkliava – vienas iš būdų tai pasiekti. Todėl ji turi būti nustatoma taip, kad skatintų asmenis rūšiuoti ir mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį sąvartynuose. Kuomet rinkliavos dydis nustatomas ne pagal faktinį atliekų kiekį, kaip dabar yra Ukmergėje, gyventojai rūšiavimu ir buitinių atliekų kiekio mažinimu nesuinteresuoti.
Birželį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms dėl komunalinių atliekų tvarkymo kainų reguliavimo ir teiks jas Seimui. Šių pataisų tikslas – sukurti veiksmingesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą.
Šiuo metu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra likusi vienintelė viešoji paslauga, kurios kainodara nėra reguliuojama ir kurios priežiūra nėra vykdoma. Be to, atliekų deginimo kainodara taip pat iki šiol nėra reglamentuota ir pagrįsta tik sutartiniais santykiais.
Todėl siūloma įgalioti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą tvirtinti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo reguliuojamąją kainą ir jų deginimo 1 tonos viršutinę įkainio ribą, vertinti būtinąsias sąnaudas šioms atliekoms tvarkyti, derinti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu.
Taip pat siūloma savivaldybių taryboms palikti pareigą nustatyti galutinę kainą šių atliekų turėtojams, gavus tarybos paskirstytą regioninę kainą ir pridėjus savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas.
Jeigu būtų pritarta siūlomoms įstatymo pataisoms, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina taptų reguliuojama, nustatoma aiškiau, skaidriau ir pagal vienodus principus visose savivaldybėse.
