Ukmergės miesto centro rekonstrukcijos darbus rangovai žada baigti gerokai anksčiau, nei planuota. Pabaiga numatyta kitą pavasarį, tačiau pabaigtuvės planuojamos jau šių metų pabaigoje. Dabar vyksta paskutinio etapo darbai Kęstučio aikštėje.
Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis rekonstravimo rangos darbus Ukmergėje atlieka UAB „Losrita“. Pagal planą darbų pabaiga – kitų metų pavasarį.
Tačiau Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas sakė, kad rangovai planuoja darbus baigti anksčiau – iki metų pabaigos. Jei tik neatsiras nenumatytų kliūčių.
Visas projektas suskaidytas į keturias zonas: Kęstučio aikštė, Draugystės skveras, Pilies parkas ir Pilies gatvė.
Pasak architekto, dabar prieita prie paskutinio etapo – Kęstučio aikštės grindinio.
Tam jau atgabentos trijų spalvų granito plokštės. Visa aikštė bus išklota granitu – naudojamas baltas, pilkas ir juodas granitas.
Laiptų, grindinio, atraminių sienelių apdailai naudojami akmenys. Paskutiniai potėpiai – laipteliai, klombos, suoliukai, žibintai.
Besibaiminančiuosius dėl miesto centro liepų ir kaštonų likimo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. Sakalauskas nuramino, kad visi planuoti medžiai jau pašalinti. Daugiau nieko kirsti neketinama – kurie liko, išliks, tik bus apgenėti.
Pasidžiaugta, kad bus atnaujintas ir miesto širdyje stovintis Ukmergės simbolis – Laisvės paminklas. Niekas radikaliai nebus keičiama, tiesiog nuvalytas, atnaujintas jo paviršius.
Šie darbai bus atlikti jau pagal kitą atskirai rengtą projektą.
Visų Ukmergės centro rangos darbų kaina – 3,1 mln. Didžioji dalis šios sumos – 85 proc. – ES struktūrinių fondų lėšos. Ukmergės savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos – po 7,5 proc.
Kadangi žemės darbai vyksta senamiestyje, įgyvendinant projektą triūsia ne tik statybininkai, bet ir archeologai.
VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas, Ukmergės Pilies parke atliekamų archeologinių tyrimų vadovas Justinas Račas pasakojo, kad liepos pabaigoje Kęstučio aikštėje yra numatyti archeologiniai tyrimai.
Šiems tyrimams numatytos kelios vietos, viena – netoli akmenimis grįstos Kęstučio aikštės važiuojamosios dalies. Pasak archeologo, ši vieta – bene pati seniausia Ukmergės mieste. Jei pavyktų aptikti ūkinės duobės vietą, kitaip tariant – senovinį sąvartyną, galima tikėtis aptikti 15–16 amžiaus radinių.
Anksčiau „Ukmergės žiniose“ esame nemažai rašę ir apie Pilies parke aptiktus archeologinius radinius – gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas.
Archeologas J. Račas pasakojo, kad ant Pilies kalno pagaliau aptikti mūrai, apie kuriuos anksčiau buvo galima tik spėlioti.
„Mes radome, kaip spėjame, gynybinio bokšto, kuris yra pažymėtas 1811 ar 1817 metų plane, liekanas. Paskui aptikome dar kelių mūrinių pastatų vietas.
Netoli gynybinio bokšto dar aptikome grindinį, vedantį žemyn. Taip pat radome dar dviejų pastatų, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, likučius. Juos galima priskirti ant Pilies kalno XVII amžiuje stovėjusiems ir paskui XIX amžiuje sunaikintiems pastatams. Ne veltui kalnas iki šiol ir vadinamas Pilies kalnu“, – sako archeologas. Spėja, kad greičiausiai čia stovėjo mūrinis dvaras su ūkiniais pastatais. Pasak jo, pilimi pastato gal nereikėtų vadinti, nors nuo seno ir prigijo Pilies kalno pavadinimas. Iš rašytinių šaltinių buvo žinoma, kad XIX amžiuje ant šio kalno vykdavo turgus.
Archeologas J. Račas pasakojo, kad be minėtų pastatų liekanų kiti radiniai – pavienės šukės, kokliai, 17–18 amžiaus monetos.
Itin sudomino vadinami herbiniai kokliai. Žinoma, kad tokius koklius su inicialais savo namų statybose naudojo tik labai turtingi žmonės.
Visi radiniai ateityje bus perduoti Ukmergės kraštotyros muziejui ir papildys jo fondus.
