Ukmergės karo istorijos klubo „I-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ nariai su svečiais iš Kauno šią savaitę žygiuoja iš Utenos į Deltuvą. Šis rekonstrukcinis žygis skiriamas Deltuvos miestelyje vykusio Vilkmergės mūšio paminėjimui. Startavę birželio 29-ąją, žygeiviai mūšio vietą pasieks liepos 4 d.
Deltuvos miestelyje kasmet tradiciškai susirenka keli šimtai Lietuvos ir kaimyninių šalių 19 a. pradžios karybos istoriją propaguojančių rekonstruktorių. Čia žiūrovams jie vaizdžiai inscenizuoja 1812 m. birželio 28 d. vykusias prancūzų ir rusų karių kautynes, žinomas Vilkmergės mūšio, dar vadinamo Deltuvos mūšiu, pavadinimu.
Deja, nuo 2001 metų vykstantis ir būrius žiūrovų sutraukiantis „Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis Vilkmergės (Deltuvos) mūšis“ šiemet neįvyks. Karantinui pakoregavus kultūrinių renginių įgyvendinimą, šiais metais nebuvo sąlygų surengti populiarų tradicinį tarptautinį renginį.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialisto, Karo istorijos klubo Ukmergėje įkūrėjo Juliaus Zarecko, nutarta nerizikuoti, nes įprastai į renginį susirenka išties didžiulis žmonių skaičius, kuris viršytų leistiną ribą.
Tuomet gimė idėja organizuoti istorinį rekonstrukcinį žygį iš Utenos į Deltuvą, tokiu būdu paminint istorinį mūšį.
Pirmadienio rytą žygio dalyviai išlydėti iš Utenos. Juos išleisti į kelią atvyko ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas bei gausus gyvosios istorijos entuziastų būrys. Uteniškių žvilgsnius traukė po miesto centrinę aikštę vaikštinėjantis Rusijos caras Aleksandras I (R. Janickas) ir dvi žavios jo palydovės.
Besiruošiant žygiui, atvyko ir Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Rajonų vadovai apsikeitė sveikinimais ir dovanomis – ukmergiškiai gavo knygą apie Uteną, uteniškiai – mūsiškės duonos kepalą. Ukmergės meras R. Janickas padėkojo uteniškiams už leidimą pražygiuoti rajonu. Utenos meras A. Katinas pasveikino ukmergiškius, puoselėjant karines tradicijas.
Žygio pradžiai ženklą davė nuaidėjęs senovinės signalinės patrankos šūvis. Tokia patranka būdavo naudojama pasitinkant svečius, perspėjant dėl pavojaus ar duodant kitą kokį ženklą. Link Deltuvos miestelio išžygiavo keliolikos rekonstruktorių pulkas.
Kodėl žygis iš Utenos? J. Zareckas priminė, kad ir ankstesniais metais mūšis būdavo įprasminamas žygiu. Lietuvos rekonstruktoriai jau ne kartą yra žygiavę iš Kauno į Deltuvą, iš Utenos į Daugpilį, tad beliko įveikti kelią nuo Utenos iki Deltuvos, taip simboliškai pakartojant prancūzų maršalo N. Udino korpuso kelią iš Kauno į Daugpilį.
Žygiuojama kaimo keliukais, vengiant didesnių kelių. Per dieną įveikiama apie 13–14 kilometrų, ilgiausia numatyta atkarpa – 17 kilometrų. Organizatorių teigimu, toks žygiavimo greitis nurodytas Statute – per valandą nužygiuojami 3 kilometrai, po to daroma 15 minučių pertraukėlė.
Žygeiviai, keliaudami Utenos rajono apylinkėmis, bendrauja su vietos bendruomenėmis. Jie dalijasi rekonstrukcine patirtimi ir to laikotarpio istorija. Pasak J. Zarecko, gyventojus domina spalvinga ir išvaizdi kariūnų apranga bei jų su savimi gabenami pabūklai.
Pasakojo, kad nakčiai žygio dalyviai apsistojo Pakalnių, Runionių bei kituose kaimuose. Pirmąją dieną lydėjusį karštį nuplovė nakties lietus, tačiau bet kokios oro sąlygos nesumažino žygiavimo įkarščio.
Liepos 4-ąją Deltuvoje susirinks karo istorijos klubų atstovai iš visos Lietuvos, bus įkurtas palapinių miestelis. Kariūnai prie obelisko, žyminčio pirmojo mūšio tarp Napoleono ir Rusijos kariuomenių Lietuvoje vietą, padės gėlių, saliutais pagerbs žuvusius mūšyje.
J.Zareckas informavo, kad šiųmetį projektą, skirtą mūšio inscenizacijos organizavimui, Lietuvos kultūros taryba patvirtino ir lėšos perkeltos į kitus metus, tad tikėtina, kad kitąmet „Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis Vilkmergės (Deltuvos) mūšis“ įvyks.
