Medikų pagalbos prireikia ne tik nuo tradicinių gyvūnų – šunų – nukentėjusiems žmonėms. Į medikus kreipėsi beždžionės ir šikšnosparnio apdraskyti ukmergiškiai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyrius informuoja, kad šiemet į medikus pagalbos kreipėsi 23 ukmergiškiai, nukentėję nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Iš jų 17 skirtas pasiutligės vakcinos kursas.
Suskaičiuota, kad nuo šunų šiemet nukentėjo 18 asmenų, nuo kačių – 2, vienas asmuo kreipėsi dėl kontakto su šernu, vienas nukentėjęs nuo šikšnosparnio ir vienas nuo beždžionės įkandimo.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stip-rinimo specialistės Ritos Bagdanavičiūtės, po kontakto su gyvūnu kyla grėsmė užsikrėsti pasiutlige. Tai – skiepijimais valdoma žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri visuomet yra mirtina dėl progresuojančios encefalopatijos.
Pasiutligės virusas neatsparus išorinėje aplinkoje, todėl užsikrečiama tik tuomet, kai sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą arba gleivines.
Viruso plitimas per aplinkos daiktus beveik neįmanomas.
„Kadangi nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiut-ligės vakcinacijos kursą.
Pasiutligės profilaktikos kursui naudojamos penkios vakcinos dozės.
Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė R. Bagdanavičiūtė informavo, kad Ukmergės rajone pernai medicininės pagalbos kreipėsi 92 gyvūnų apkandžioti ir apdraskyti žmonės.
Nuo šunų nukentėjo 67, nuo kačių – 24, nuo nutrijos – vienas asmuo. 60 asmenų skirta imunoprofilaktika, iš jų 5 atsisakė skiepytis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų.
Daugiau nei pusė jų buvo skiepyti nuo pasiutligės.
Dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Pernai tokių buvo daugiau nei du trečdaliai, 24,7 proc. nukentėjo nuo kačių, kiti – nuo žiurkių ir kitokių gyvūnų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2 kartus per metus vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Naminių gyvūnų savininkai savo lėšomis juos skiepija veterinarijos įstaigose.
lll
2016–2017 m. ir pernai nė vienas pasiutligės atvejis nenustatytas.
2018 m. patvirtintas vienas pasiutlige užsikrėtęs laukinis gyvūnas Šalčininkų rajone.
2007 m. Lietuvoje buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtę laukiniai ir naminiai gyvūnai.
lll
Nuo 2008 m. Ukmergės rajone pasiutusių gyvūnų židinių neregistruota, o vien per 2006 m. jų buvo registruota apie 70.
lll
Paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet vyrui, keliaujant po Indiją, įkando šuo.
lll
Pasiutligė vis dar paplitusi infekcija Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Kasmet nuo jos visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių.
