Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
Socialiniuose tinkluose gyventojai beveik kasmet diskutuoja dėl varninių paukščių kolonijų Ukmergės mieste. Klausiama, kas iš savivaldybės valdžioje esančių domisi, yra atsakingas už varninių paukščių – varnų ir kovų – populiacijos mažinimą.
„Kova su varniniais paukščiais – tai kaip kova su vėjo malūnais. Neduoda rezultato. Varnų ir kovų išvyti iš miesto beveik neįmanoma. Varnos – atkaklūs paukščiai, net sunaikinus lizdus, jos grįžta į senąsias vietas.
Teko ardyti ir jų lizdus, ir net nupjauti medžius, kuriuose buvo gausu varninių paukščių lizdų. Tai labai supykdė tuos paukščius ir jie savo lizdus susinešė ar iš naujo susisuko kituose medžiuose.
Ši problema yra visur, kur auga dideli medžiai. Taip pat gyventojams reikėtų nepamiršti, kad varnų būriai dažnai telkiasi netoli atliekų surinkimo aikštelių, tad, išmetus atliekas, konteinerių dangčius būtina uždaryti“, – sakė Vilija Grabauskienė, Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja.
Pasak jos, varnos – laukiniai paukščiai, kuriuos saugo įstatymai. Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, priskiriamos saugomoms rūšims. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; rinkti laukinių paukščių kiaušinius gamtoje; tyčia trikdyti paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
Yra ir reikalavimai, susiję su varnų ir kovų gausos reguliavimu miestuose. Nurodytose vietose – miestuose, kapinėse ar urbanizuotose teritorijose – varnų (ir kovų) populiacijos gausumo reguliavimas gali būti vykdomas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu. Apraše nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami reguliuoti populiacijos gausą, turi gauti Aplinkos apsaugos departamento išvadą. Siekiant reguliuoti populiacijos gausą, pirmiausia įvertinama galimybė tai daryti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytais leistinais medžiojimo terminais, būdais, įrankiais ir priemonėmis. Jei tokios galimybės nėra, įvertinama galimybė gyvūnų populiacijos gausą reguliuoti kitais būdais, nenustatytais taisyklėse. Tačiau būtina užtikrinti, kad šių priemonių naudojimas netrukdytų palaikyti rūšies populiacijos.
Aplinkosaugininkai leidžia iki kovo 1-osios miesto parkų ir skverų teritorijose reguliuoti varnų ir kovų populiaciją, ardant jų lizdus, naudojant pirotechniką bei kitas garsinio atbaidymo priemones, kol paukščiai nebūna sudėję kiaušinių. Tačiau taikyti šias priemones leidžiama tik iki kovo 1-osios ir vėliau – nuo liepos 1-osios. Nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., t. y. varninių paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, teisės aktai draudžia bet kokius varninių paukščių gausos reguliavimo būdus.
„Kai gauname leidimą, nei varnų, nei kovų dar nebūna. Kovai parskrenda ir pradeda sukti lizdus, dėti kiaušinius vasario pabaigoje arba pirmosiomis kovo mėnesio dienomis. Kol paukščiai neišperėti, draudžiama naikinti lizdus. O nuo liepos 1-osios, kai paukščiukai jau būna išperėti ir išauginti, lizdų ardymas yra beprasmis“, – situaciją komentavo V. Grabauskienė.
